Pereiti į pagrindinį turinį

Stambulo sportiniai užmojai: Europos žaidynės ir olimpiada

2024-02-10 14:00
„Kauno dienos“, LTOK inf.

„2027-aisiais Europos žaidynės gali vykti Stambule. Didžiausias Turkijos miestas turi ir reikalingą infrastruktūrą, ir pakankamai resursų ketvirtajam Europos multisporto renginiui“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Čempionės: 2023 m. Europos žaidynių aukso medalius iškovojusi Lietuvos trijulių krepšinio (3 prieš 3) moterų rinktinė – G. Šulskė, G. Labuckienė, M. Petrėnaitė ir K. Nacickaitė – triumfavo kartu su LTOK prezidente D. Gudzinevičiūte (antra iš dešinės).
Čempionės: 2023 m. Europos žaidynių aukso medalius iškovojusi Lietuvos trijulių krepšinio (3 prieš 3) moterų rinktinė – G. Šulskė, G. Labuckienė, M. Petrėnaitė ir K. Nacickaitė – triumfavo kartu su LTOK prezidente D. Gudzinevičiūte (antra iš dešinės). / ltok.lt nuotr.

Naudingas renginys

Stambulo kandidatūra buvo pristatyta Madride įvykusiame Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) vykdomojo komiteto (VK) posėdyje.

„Šio miesto vadovai mato didelę Europos žaidynių naudą: renginys ne tik pritraukia turistų, bet ir suvienija bendruomenę, prisideda prie sporto plėtros ir gyventojų sveikatingumo. Be to, Stambulas siekia surengti 2036-ųjų vasaros olimpiadą, todėl Europos žaidynės būtų gera patirtis. Miesto atstovai pristatė savo viziją ir galimybes. EOK pareigūnų laukia vizitas į Turkiją ir tolesnės diskusijos“, – teigė EOK viceprezidentė D. Gudzinevičiūtė.

Madride taip pat aptarti didelės sėkmės sulaukę pernai Europoje vykę olimpiniai multisporto renginiai, pristatyta Lenkijoje įvykusių Europos žaidynių ataskaita.

Pernai varžėsi Lenkijoje

Trečiosios Europos žaidynės buvo surengtos Krokuvos, Mažosios Lenkijos ir Silezijos regionuose.

Jie pasirinkti ir dėl puikios infrastruktūros, ir varžybų arenų, kurios buvo minimaliai patobulintos, atsižvelgiant į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) tvarumo standartus.

Startavo 6 857 atletai iš 48 šalių. Žaidynėse neleista dalyvauti karą Ukrainoje sukėlusios Rusijos ir ją palaikančios Baltarusijos atstovams.

Stambulas siekia surengti 2036-ųjų olimpiadą, todėl Europos žaidynės būtų gera patirtis.

Lietuvai atstovavo 130 sportininkų. Aukso medalius iškovojo moterų trijulių krepšinio (3 prieš 3) rinktinė (Kamilė Nacickaitė, Martyna Petrėnaitė, Gabrielė Šulskė, Giedrė Labuckienė) ir kanojininkas Henrikas Žustautas (200 m rungtis).

Europos žaidynių vicečempionu tapo lengvaatletis Edis Matusevičius (ieties metimas), bronzą pelnė moterų šiuolaikinės penkiakovės komanda (Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė, Ieva Serapinaitė), breiko šokėja Dominika Banevič, lengvaatletės Gabija Galvydytė (1 500 m bėgimas) ir Greta Karinauskaitė (3 000 m kliūtinis bėgimas), disko metikas Andrius Gudžius.

Medaliai – visų spalvų

Europos žaidynių metraštis rašomas nuo 2015-ųjų, kai 5 898 atletai iš 50 šalių buvo susirinkę Azerbaidžano sostinėje Baku.

Mūsų šalies rinktinę sudarė 70 sportininkų. Du medalius – aukso ir sidabro – iškovojo plaukikas Andrius Šidlauskas (50 m ir 100 m krūtine), čempionu tapo H. Žustautas (vienvietė kanoja, 200 m).

Trečias vietas užėmė badmintonininkas Kęstutis Navickas, paplūdimio tinklininkės Ievai Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė, sambo imtynininkai Rūta Aksionova ir Radvilas Matukas.

2019-aisiais Minske (Baltarusija) varžėsi 4 082 sportininkai iš 50 šalių. Lietuvą reprezentavo 72 atletai.

Dviračių treko legenda Simona Krupeckaitė iškovojo keirino rungties auksą ir komandų (kartu su Migle Marozaite) sprinto varžybų sidabrą. Čempionu tapo gimnastas Robertas Tvorogalas (laimėjo pratimų ant skersinio finalą).

Olimpiadoje – Europos namai

EOK VK posėdyje daug dėmesio skirta 2024-ųjų planams ir galimybėms, kurias suteiks į Europą po dvylikos metų pertraukos grįžtančios olimpinės žaidynės.

EOK prezidentas Spyras Capralas pasidžiaugė, kad Europos sportininkai toliau lieka didžiausių pasaulio sporto renginių medalių lentelių viršūnėje, tai parodė ir sausį Pietų Korėjoje vykusios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės.

„Tikimės, kad Europos sportininkai olimpinėse žaidynėse Paryžiuje iškovos 40 proc. medalių. Europa toliau tikslingai ir sėkmingai investuoja į sportą ir tai atspindi atletų pasiekimai“, – reziumavo S. Capralas.

Planuojama, kad Paryžiuje olimpinių žaidynių metu veiks Europos namai, kviesiantys miestiečius ir svečius susipažinti su Senojo žemyno sporto istorija, pabendrauti su olimpiečiais ir pajausti olimpinę dvasią.

Kelialapiai sau ir šaliai

Teisę varžytis XXXIII vasaros olimpiadoje Paryžiuje jau iškovojo aštuonių sporto šakų atstovai.

Asmeninius tikslus yra pasiekę plaukikai Rūta Meilutytė, Kotryna Teterevkova, Danas Rapšys, Aleksas Savickas, lengvaatlečiai Mykolas Alekna ir A. Gudžius, breiko šokėja D. Banevič.

Kelialapius šaliai pelnė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė), Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja (baidarių ir kanojų irklavimas, keturviečių 500 m rungtis), M. Maldonis ir Andrejus Olijnikas (baidarių ir kanojų irklavimas, dviviečių 500 m rungtis), Viktorija Senkutė (irklavimas, vienvietės valtys), Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė (irklavimas, porinės dvivietės valtys), Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė (irklavimas, pavienės dvivietės valtys), Dovydas Nemeravičius (irklavimas, vienvietės valtys), žirginio sporto atstovai Aistis Vitkauskas (trikovė) ir Justina Vanagaitė (dailusis jojimas).

Be to, Lietuvai skirta viena vieta olimpinėse moterų dviračių sporto grupinėse lenktynėse.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų