Žiūrovų palaikymas ir patriotiškumas neužgožė meistriškumo skirtumo. Lietuvos ledo ritulio rinktinei nepavyko iškovoti pasaulio čempionato medalių, tačiau ir kitais metais mūsiškiai varžysis I divizione.

Šeštadienį "Siemens" arenoje buvo ištirpdytas ledas ir išmontuoti aikštelės bortai. Visą savaitę Vilniuje virusios planetos ledo ritulio I diviziono A grupės aistros nurimo.

Beveik pilnos "Siemens" arenos (8700 žiūrovų) palaikomi lietuviai penktadienį turėjo galimybę iškovoti bronzos medalius, tačiau 1:5 neatsilaikė prieš Japoniją. Skaudų finišą dar labiau apkartino masinės muštynės. Nuo suolo į aikštę iščiuožusiam ir vieną japonų žaidėjų atakavusiam gynėjui Andriui Kaminskui dar gresia Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) sankcijos.

Tačiau penktadienio įvykiai Lietuvos rinktinės nuotaikos visiškai nesugadino. "Čempionatas baigėsi, bet rūpesčiai liko. Artimiausiomis dienomis suskaičiuosime, ar pavyko pirmenybes baigti be skolų. Vis dar laukiame, kol savivaldybė padengs arenos nuomą už 3 dienas, nors iš pradžių žadėjo sumokėti už visas", – vakar atsiduso Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) prezidentas Rolandas Bučys.

Lietuvos rinktinės pasirodymą pašnekovas vertino teigiamai, nors dar per čempionatą keli žaidėjai prabilo apie prastoką taktinį pasirengimą.

"Komanda buvo parengta gerai. Kokią taktiką treneris gali pasirinkti, jei kazachai, slovėnai ir japonai – realiai stipresni? Aikštėje klysta ir baudos minutes gauna ne treneris, o žaidėjai, – nuo 2002 m. rinktinei vadovaujantį Dmitrijų Medvedevą gynė R.Bučys. – Pirmą kartą žaidėme namuose, palaikomi tokios gausybės žiūrovų. Galbūt kai kurie žaidėjai neatlaikė tos įtampos ir dėmesio, pradėjo jaustis pernelyg svarbūs. Todėl kartais ir pristigdavo žaidimo disciplinos."

– Treneri, čempionato aistros per kelias dienas spėjo aprimti. Kaip dabar galėtumėte įvertinti rinktinės pasirodymą? – vakar dienraštis paklausė Lietuvos rinktinės stratego D.Medvedevo.

– Finišavome pagal nuopelnus. Žinoma, norėjosi sukurti stebuklą ir iškovoti medalius, bet realybė yra kitokia. Japonai savo rinktinę renkasi iš 200 žaidėjų, ten visai kitoks požiūris į ledo ritulį. O mes turime 25 ledo ritulininkus. Tad net nėra ko lyginti. Mūsų ledo ritulys – mėgėjiškas. Žaidėjus į priekį veda tik patriotiškumas ir didžiulis noras. Už tai jiems galiu paploti.

Labai džiaugiamės, kad pavyko išsaugoti vietą pirmajame divizione. Tikrai žinau, kad kroatai visą dėmesį skyrė mačui su mumis, bet mes įrodėme savo pranašumą (7:2). Mūsų galimybių matau, bet reikia eiti dar ilgą kelią. Svarbiausia, kad keistųsi valstybės požiūris.

– Jūsų nuomone, pilnos tribūnos žiūrovų padėjo?

– Yra dvi medalio pusės. Ir aš, ir visi rinktinės žaidėjai esame nepaprastai dėkingi aistruoliams. Palaikymas buvo ne tiesiog geras, o "super". Kiek esu važinėjęs po čempionatus, tokių aistruolių niekur nemačiau.

Kitas dalykas, kad žaidėjų į tribūnas ateidavo palaikyti šeima, draugai, artimieji. Kai mes išvykstame į čempionatus svetur, visą dėmesį skiriame tik ledo rituliui. O dabar tos šimtaprocentės koncentracijos trūko, žaidėjai namuose turėjo įvairiausių reikalų. Kiekvienų rungtynių pradžioje jausdavosi, kad žaidžiame nervingai. Dėl to šiek tiek trūko ir disciplinos, gaudavome per daug baudos minučių, o paskui patiems tekdavo srėbti tą košę.

– Per čempionatą kai kurie žaidėjai priekaištavo treneriams dėl prasto taktinio pasirengimo. Ką galite atsakyti į tokius priekaištus?

– Apie save tikrai nenorėčiau kalbėti ir vertinti. Trenerio darbą geriausiai parodo rezultatas. Žinant, kokias mes turime sąlygas, kiek žaidėjų, tas rezultatas yra neblogas. Jau įsitvirtinome I divizione ir kiekvienais metais įrodome, kad ledo ritulio pasaulyje nesame lengvai stumdomi naujokai.

– Kokius rinktinės žaidėjus išskirtumėte šiame čempionate?

– Laikausi taisyklės neminėti nė vienos pavardės. Jei yra komanda, tai komanda laimi ar pralaimi. Lietuva visada turėjo, turi ir turės tikrą komandą. Manau, kad ir šiame čempionate mes tai įrodėme. Nenoriu teisinti Andriaus Kaminsko, bet tas epizodas tik dar kartą parodė, kad esame vienas už kitą ir neleisime skriausti savo draugų. Visada žaidėjams sakau, kad reikia užstoti vieniems kitus. Tai dar vienas pliusas mūsų rinktinei. Ugdome savo charakterį ir pamažu užsitarnaujame pagarbą. Nors buvome šeimininkai, keleriose rungtynėse, deja, teisėjas (Patas Smithas – red. past.) mus vertino labai priekabiai. Dabar aiškiai parodėme, kad tai mums nepatinka.

– Kada lietuviai pagaliau gali prasimušti į Elito divizioną?

– Laukia tolimas kelias. Lietuvoje net nėra profesionalaus klubo. Kol nepasikeis valstybės požiūris, nieko gero neturėsime. Dabar net sunku kažko tikėtis, kai net krepšinis turi problemų. Todėl šiuo metu esame ten, kur ir turime būti. Bet ateis kitas čempionatas, ir vėl bandysime kovoti bent dėl medalių.

Rezultatas

Lietuva – Japonija 1:5 (0:1, 1:3, 0:1). P.Verenis (39 min.)/T.Kamino (7 min.), S.Kuji (27 min.), M.Kawashima (34 min.), D.Obara (37 min.), T.Saito (49 min.).

Galutinė turnyro lentelė (pergalės, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai)

1. Kazachstanas 5 0 29:6 15

2. Slovėnija 4 1 21:7 12

3. Japonija 3 2 21:8 9

4. Lietuva 2 3 20:23 6

5. Kroatija 1 4 11:25 3

6. Australija 0 5 7:40 0