– Ar jau praėjo jaudulys?

– Taip, jaudulys praėjo. Čia jau vakar vakare buvo atlėgę viskas ir džiaugėmės iškovota bronza Mykolo.

– Ar dabar jau galima sakyti, kad obuolys, net ir obuoliai turbūt, nuo obels netoli rieda? Ką jūs galvojate apie šį lietuvišką posakį?

– Na, aš manau, kad čia posakis tikrai geras ir šioje vietoje labai tinkamas, nes, kaip ir minėjau, Mykolas disko metimo sektoriuj nevisiškai savo noru, o dėlto, kad nebuvo kitų pasirinkimų be disko metimo. Jis ir futbolą žaidė, ir į aukštį šokinėjo, vaikystėje daugiau save matė futbolininku.

– Kada jūs daugiau jaudinatės – kai jūs pats būdavot stadione ir reikėdavo laukti jūsų metimo eilės ar kai žiūrite į sūnus, kas buvo šiame čempionate?

– Be jokios abejonės, iš šalies stebėti yra daug sudėtingiau nei pačiam dalyvauti. Kai pats dalyvauji, tai ir to jaudulio, na, kažkuriuo momentu būna, bet kai kovoji, tai visas tas jaudulys ir dingsta. O čia, kai nuo tavęs mažai kas priklauso, tu sėdi tribūnose ir stebi, kaip vyksta kova, tai tikrai nėra ramu, ir tuo labiau, kad tikrai dar nebuvo visiškai aišku vakar, kad Mykolas iškovos bronzos medalį, tai reikėjo šiek tiek ir pasijaudinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Iki to ketvirto metimo… Nes po ketvirto metimo jūs jau buvote tikras, kad čia jau gali pavykti, nes priklausė ir nuo kitų rezultatų.

– Tikrai nebuvau tikras, kad po ketvirto metimo bus viskas taip ramiai, tuo labiau, kad Australijos sportininkas irgi demonstravo gerą sportinę formą ir tikrai numetė 68 m, ir ten jo metimai, kurie neišsilaikė sektoriuj, taip pat buvo tolimi. Jis tikrai kėlė irgi daug nerimo. O kiti varžovai pademonstravo, kad tikrai yra aukščiausio lygio disko metikai ir paskutiniais bandymais labai tolimus metimus išvydome.

– Kaip jūs apibūdintumėte šitą finalą?

– Tai, ko gero, pats įtempčiausias, pats geriausias disko metimo finalas per visą istoriją. Rezultatai kalba patys už save. Ir vien tiktai, kad pagerintas pasaulio čempionato rekordas. Kristjanas Čehas taip pat įrankį numetė 70 m, o ketvirtoji vieta – 68 m 40 cm. Ir to nėra buvę niekada, kad numetę 68 m neiškovotum jokio medalio, o atsidurtum tik pakilos papėdėje. Tai iš tikrųjų tie rezultatai labai aukšti ir čempionatas, aš manau, kad vykęs, ir džiaugiamės, kad turime kuo pasidžiaugti ir mes Lietuvoje.

– Ar jūs galvojate apie savo čempionatus, kuriuose dalyvavote, kai stebite naujausius čempionatus, kai stebite, kaip sekasi jūsų sūnums? Nes šitas čempionatas šiek tiek priminė galbūt jums 2005 m., kuomet jūs taip pat numetėt diską geriausiai, nors nebuvot pirmoje pozicijoje, ar ne? Ar prisimenat šitą čempionatą?

– Taip, puikiai prisimenu. Tikrai buvo ta įnirtinga kova, kada buvo paskutinis metimas. Ir dabar Danieliui Stahliui reikėjo paskutiniu metimu parodyti, kad esi stipriausias ir jis tą padarė. Tai iš tikrųjų sportininkui tai daug ką reiškia ir prideda labai daug pasitikėjimo savo jėgomis. Ir ateities startams tai turės didelės įtakos.

– Ar jūs duodate patarimų sūnui?

– Na, patarimais dalinamės. Jeigu ko paklausia, visada atsakau jiems, padedu.

– Ar jie klauso?

– Visaip būna, kartais klauso. Dabar gal labiau klauso, anksčiau mažiau klausydavo. Vis tik, jeigu yra ką pasakyti, tai būtinai aš jiems tai perduodu.