Vieną sugniuždė didžiulė atsakomybė, kitą – žinios apie Kaukaze įsiplieskusį karinį konfliktą, trečias tiesiog "miegojo" ant tatamio, o ketvirti negali paaiškinti, kas įvyko. Tai vis pasiaiškinimai Lietuvos sportininkų, kurie patyrė fiasko Pekino olimpinėse žaidynėse.

Austra Skujytė trečią kartą įsibėgėjo ir skriejo į Pekino "Paukščių lizdo" šuolių į tolį sektoriuje. Šuolis lyg ir buvo neblogas, bet teisėjas netrukus iškėlė raudoną vėliavėlę. Trečią kartą iš eilės.
Lietuvos septynkovininkė Pekine taip ir nesugebėjo užfiksuoti nė vieno šuolio, ir turėjo pasitraukti iš varžybų. Lygiai toks pat likimas ištiko ir jos kolegę Viktoriją Žemaitytę. "Tai blogiausias scenarijus, kurį galėjome sapnuoti nebent baisiausiame sapne", – konstatavo Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės treneris Aleksas Stanislovaitis.
Jei V.Žemaitytę galima pateisinti (dėl traumos ji beveik nesitreniravo šuolių į tolį sektoriuje – red. past.), tai A.Skujytės fiasko buvo itin skaudus.

Juolab kad prieš olimpiadą buvo kalbama apie pirmąjį aštuntuką, o ir pati sportininkė neslėpė ambicijų pakovoti dėl medalio. "Turėjau rizikuoti, nes norėjosi kuo aukščiau pakilti iš 13 vietos. Jaučiuosi labai nesmagiai", – po varžybų sakė 29 metų A.Skujytė.
Jai tai buvo paskutinės olimpinės žaidynės. Nors viešojoje erdvėje tradiciškai atsirado ir smerkiančių balsų, nusivylimas Pekine pamažu nueis užmarštin, o sporto metraščiuose visiems laikams liks kitas A.Skujytės rezultatas – 2004 m. Atėnų olimpiados sidabras.

Baidarininkams – nieko naujo

Jei A.Skujytė gali pasigirti tuo, kad sykį su kaupu viršijo visus lūkesčius, visiškai priešingoje padėtyje – baidarininkai 33-ejų Egidijus Balčiūnas ir 32-ejų Alvydas Duonėla.
Daugkartiniai pasaulio ir Europos čempionatų prizininkai į Pekiną vyko su tokiu pat statusu, kaip 2000 m. į Sidnėjų ir 2004 m. į Atėnus. Iš jų vėl buvo tikimasi medalių, bet rezultatas tas pats.
Nors ir specialiai rengėsi 500 m varžyboms, galingi baidarininkai Pekine net nepateko į finalą ir liko vienuolikti. Tolokai nuo jiems iškelto uždavinio – 2–6 pozicijos. Vienuolikti E.Balčiūnas ir A.Duonėla buvo ir Sidnėjuje, o Atėnuose buvo "pakilę" iki 7 vietos.
"Visą sezoną buvome penketuke, todėl tikėjomės patekti į finalą. Nebuvo traumų, gerai pasirengėme olimpiadai, buvome kupini jėgų. Reikės analizuoti, kas nutiko", – nieko konkretaus apie dar vieną fiasko negalėjo pasakyti E.Balčiūnas.
Baidarininkų startas vėl turėjo būti karti piliulė Algirdui Raslanui. Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas pats praeityje buvo irkluotojas, tad Baidarių ir kanojų irklavimo federacija jau daugelį metų negali skųstis finansavimu. Ar tie pinigai duoda adekvačius rezultatus? Tai klausimas, į kurį geriausiai atsakė trečiasis E.Balčiūno ir A.Duonėlos startas olimpinėse žaidynėse.

Neišsipildę troškimai

Dar vienas Lietuvos vyras suklupo sunkiosios atletikos varžybose. Ramūno Vyšniausko rezultatai olimpinėse žaidynėse dėsningai kilo (1996 m. – 23 vieta, 2000 m. – 11, 2004 m. – 5), tad Pekine buvo tikimasi šuolio ant prizininkų pakylos.
Tačiau 31 metų galiūnas taip ir nepakilo atlikti stūmimo rungties, o jo akyse suspindo ašaros. Priežastis – peties trauma. "Jei kas buvo blogai, štangas daužiau, veidrodžius daužiau. Stengiausi. Olimpiadai paaukojau visas jėgas", – tikino Vyšniukas.
Televizijos laidos "Lalaila" vedėjas keikė nelemtą traumą, bet šioje istorijoje sutampa ne viskas. Pats R.Vyšniauskas pripažino, kad prieš olimpiadą teko numesti net 10 kg. Įdomu, kaip ir kodėl jis tiek nereikalingo svorio buvo priaugęs?
Traumą klaipėdietis patyrė per antrąjį bandymą išrauti 180 kg svorį. Kodėl toks nesėkmingas buvo pirmasis, R.Vyšniauskas taip ir nepaaiškino. Gal dėl to, kad liudininkai ne kartą pastebėjo audringu gyvenimo būdu garsėjantį sunkiaatletį siaučiantį ir prieš Pekino olimpiadą?
Po balandį sėkmingai pasibaigusio Europos čempionato R.Vyšniauskas tvirtino, kad jam pagaliau pavyko susitaikyti su savimi. Vien pareiškimai apie sudaužytus veidrodžius ir štangas rodo, kad tokios kalbos – dar per ankstyvos.

Galingieji pažadukai

Pekine Lietuvos sportininkams susiklostė keista tendencija. Daugiausia fiasko į Lietuvą parveža vyrai. Ir ne šiaip vyrai, o galingo stoto atletai, į kuriuos gatvėje krypsta visų praeivių akys.
Prie baidarininkų ir R.Vyšniausko šioje "nešlovės galerijoje" įsitaisė ir plaukikai Rolandas Gimbutis (209 cm ūgio) ir Saulius Binevičius (206 cm).
Apskritai iš devynių plaukimo rinktinės narių išankstines prognozes įgyvendino vienintelis Giedrius Titenis (12 vieta; planuota – 12–16 pozicijos), tačiau kiti bent gerino asmeninius ir Lietuvos rekordus.
Jausmingu laišku Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovui Artūrui Poviliūnui pernai išgarsėjęs milžinas R.Gimbutis Pekine startavo kaip nykštukas.
Visų pirma, prieš žaidynes jis taip ir neįgyvendino pažado patekti į 100 m laisvuoju stiliumi varžybas. Šiaip ne taip pateko į perpus trumpesnę distanciją, bet liko beviltiškoje 58 vietoje. Ir atplaukė net pusantros sekundės lėčiau už geriausią asmeninį rezultatą (22,83 sek.).
Vėliau R.Gimbutis dar teisinosi, kad jam mėšlungis sutraukė raumenį, bet šias kalbas į miltus sumalė plaukimo rinktinės treneris Jonas Juozaitis.
"Per savo ilgą darbo stažą mūsų rinktinėje nesu matęs, kad plaukikui sutrauktų raumenį. Gimbutis labai daug žadėjo, tačiau iš tikrųjų buvo nepasirengęs varžyboms. Jei žmogus nepadaro, ką seniai žada, – blogai. Jo rinktinėje greičiausiai nebebus. Jei kas kada nors paklaustų mano nuomonės, nerekomenduočiau nei R.Gimbučio, nei S.Binevičiaus", – aiškiai savo nuomonę apie silpnus galiūnus išreiškė J.Juozaitis.

Užmigo ant tatamio

Kad tvirti vyrai ne visada pasiekia gerų rezultatų, įrodė ir boksininkai bei imtynininkai. Galima sutikti, kad pasaulio čempionato prizininkui Daugirdui Šemiotui nepasisekė su burtais, bet pralaimėti kovą taip beviltiškai (3:11)?
Dar labiau nuvylė imtynininkas Valdemaras Venckaitis. 74 kg svorio kategorijos varžybose lietuvis jau pirmoje kovoje nusileido niekuo neišsiskiriančiam oponentui iš Peru. O prieš varžybas V.Venckaičiui buvo kabinamas medalis. Ir taip spėjo ne tik Lietuvos sporto valdininkai, bet ir JAV sporto žurnalo "Sports Illustrated" apžvalgininkai.
"Išėjo ant kilimo tarsi miegodamas. Nesupratome, ką jis daro. Jei būtų toks, koks visada, būtų varžovą prilipdęs prie lubų", – stebėjosi imtyninkų treneris Ruslanas Vartanovas.
V.Venckaitis gali guostis tuo, kad jo fiasko buvo labai greitai pamirštas, kai tik bronzą pelnė kolega Mindaugas Mizgaitis.