"Jis, kaip įprasta, buvo patikimas sunkiausiais momentais", – Ramūną Šiškauską gyrė Europos krepšinio profesorius, Maskvos CSKA strategas Ettorė Messina.

Tokie garsiojo italo komplimentai Lietuvos krepšininkui buvo skirti prieš kelias dienas, po principinio mačo su Maskvos "Dinamo", kurį CSKA laimėjo 86:78. R.Šiškauskas buvo vienas svarbiausių pergalės kalvių, pelnęs daugiausiai – 22 taškus ir pataikęs penkis tritaškius.

– Mūsų komandos lyderis yra treneris, – kuklinosi Lietuvos krepšininkas, dalydamas interviu Rusijos sporto žurnalistams.

– CSKA sėkmės pagrindas – puikūs santykiai kolektyve. Ar kitose ekipose, kurioms atstovavote, pavyzdžiui, Trevizo "Benetton", Atėnų "Panathinaikos", patyrėte ką nors panašaus?

– Galbūt tik man vienam taip sekasi, bet per visą profesionalaus krepšininko karjerą nė karto nežaidžiau intrigų ar prieštaravimų draskomoje komandoje.

– Nejaugi net drabužinėje jokių konfliktų nėra kilę?

– Na, kartais pasitaiko... Ypač sezono pabaigoje, kai visų nervai įtempti ir bet kuris gali netgi dėl smulkmenos nesusitvardyti. Tačiau dažniausiai po kelių minučių nesutarimai pamirštami.

– Gal susidraugavote su kuriuo nors naujoku, atėjusiu į CSKA praėjusią vasarą?

– Tai, kad pas mus visi draugai, nors kartu į restoranus, kino teatrus nevaikštome. Dauguma turime šeimas, todėl žaidėjams bendrauti už aikštės ribų nelieka laiko.

– CSKA puikiai užbaigė Eurolygos varžybų pirmąjį ratą: penkios pergalės per penkerias rungtynes.

– Iš tiesų ypač gerai sužaidėme su Milano, Atėnų ir Stambulo klubais, nugalėjome juos didesniu nei 20 taškų skirtumu. Tačiau šias komandas, išskyrus "Efes Pilsen", negalima vadinti Europos krepšinio grandais. O štai su Belgrado "Partizan" ir Madrido "Real" vyko labai atkakli kova. Vienas serbų kozirių – nuožmūs sirgaliai, tačiau mane sunku išmušti iš pusiausvyros. "Real" mėgsta jėgos krepšinį, todėl dvikovos su madridiečiais dažniausiai būna nepatrauklios akiai. Mūsų grupėje nesunku nuspėti, kas pateks į šešioliktuką, o kas liks už borto. Italai ir graikai į kitą turnyro etapą tikriausiai nepateks.

– Ar jums patinka E.Messinos darbo metodai bei principai?

– Jis labai griežtas treneris. Palyginti su "Panathinaikos" ekipa, kurioje žaidžiau prieš ateidamas į CSKA, dabar daugiau dėmesio skiriame gynybai. Atėnuose buvo daugiau laisvės, erdvės improvizacijoms. Tai leidžia ir E.Messina, bet jo reikalavimai kategoriškesni nei Željko Obradovičiaus.

– Be Lietuvos ir Rusijos, dar gyvenote Graikijoje ir Italijoje. Kur patiko labiausiai?

– Atėnuose buvo puiku – saulė, jūra! Tačiau Graikijoje aš kartais pasiilgdavau sniego. Man labiausiai patinka Baltijos šalių klimatas, o jis truputį panašus į Rusijos. Kai kurie legionieriai dėl oro sąlygų Maskvos nemėgsta, o aš čia jaučiuosi patogiai.

– Gimėte netoli nuo Kauno esančiuose Kaišiadoryse. Kaune yra "Žalgiris", tačiau atsidūrėte Vilniaus "Lietuvos ryte".

– Jei mane jauną būtų pakvietęs "Žalgiris", būčiau iškart sutikęs. Baigęs vidurinę, išvykau mokytis į Vilnių, žaidžiau studentų komandoje, vėliau – sostinės klube, kuris rungtyniavo aukščiausioje lygoje. Po to buvo "Lietuvos rytas", "Benetton", "Panathinaikos" ir CSKA, todėl mano ir geriausios šalies komandos keliai nesusikirto.

– Tikriausiai vaikystėje, kai stebėjote "Žalgirio" ar Sovietų Sąjungos rinktinės rungtynes, žavėjotės Arvydu Saboniu. Kas jis jums dabar: dievybė, idealas ar tiesiog kolega, į kurį galite kreiptis "tu"?

– Apskritai jis – puikus pašnekovas. Galime draugiškai pasikalbėti per kokį nors vakarėlį ar šiaip susitikę. Tačiau kaip krepšininkas Sabonis man visada liks nepasiekiama viršūne. Manau, jis geriausias visų laikų Lietuvos sportininkas.

– Po Pekino olimpiados nusprendėte atsisveikinti su Lietuvos rinktine. Kodėl? Juk jums tik 30 metų.

– Dar po keturių metų, kai vyks Londono olimpinės žaidynės, aš jau būsiu senas... Iš tikrųjų tas dešimtmetis, praleistas rinktinėje, man suteikė daug malonumo. Kai žaidi ne už pinigus, bet kovoji už idėją – tai ir yra tikrasis krepšinis. Vis dėlto kelerius pastaruosius metus, baigiantis sezonui, vis labiau užplūsdavo noras pailsėti, kur nors išvažiuoti su šeima. Tačiau aš susikraudavau lagaminus ir važiuodavau į rinktinės stovyklas. Išėjau iš komandos su ja iškovojęs Europos čempiono titulą, Sidnėjaus olimpiados bronzos medalį. Neabejoju, kad mane pakeis talentingi vaikinai.