Opi problema
Už akių kritikuojamas direktorius tvarkosi be pinigų
Praėjusią savaitę pas Klaipėdos merą susirinko miesto futbolui neabejingi ir miesto Centrinio stadiono būkle susirūpinę žmonės – miesto ir apskrities Futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis, futbolo klubo „Atlantas“ direktorius ir vyr. treneris Vacys Lekevičius, miesto tarybos nariai Kazys Paulikas, Vytautas Grubliauskas ir Benediktas Petrauskas.
Keista, kad net pats meras nutarė žaisti „į vienus vartus“ - pokalbio nebuvo pakviestas nei miesto Sporto skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis, nei stadiono direktorius Romas Pargaliauskas. Tik pats sužinojęs ir įsiprašęs diskusijoje dalyvavo I.Zaleckis.
R.Pargaliauskas net nesistebi, kad jo darbą kritikuoja už akių. Juo atsikratyti norima vos ne nuo pirmųjų dienų, kai jis, pakeitęs buvusią direktorę Jūratę Šijkovskają, ėmė vyriškiau tvarkytis stadione.
Susirinkusieji ant direktoriaus korė šunis už viską: dėl laistymo, apšvietimo, estetinio vaizdo, tribūnų, stogo sandarumo, langų, tualetų. Dėl visko buvo kaltas direktorius, nors pas merą, pasirodo, buvo susirinkę taip pat kaltę dėl netvarkos stadione turėję jausti net du stadiono dalininkai iš trijų.
Priminsime, kad praėjusių metų kovo 31 dieną buvo sukurta viešoji įstaiga Klaipėdos centrinis stadionas. Jis tą dieną buvo įregistruotas miesto savivaldybėje.
Žinia, pagrindinė miesto sporto arena į Klaipėdos valdžios rankas grįžo, kai buvo sumokėti pinigai Lietuvos „Žalgirio“ sporto draugijai.
Tad nuo praėjusių metų pavasario VĮ Klaipėdos centrinis stadionas miesto turtą gavo panaudai. Tačiau nuo pat pirmųjų dienų direktorius R.Pargaliauskas jautė finansinį alkį. „Aikščių priežiūrai, eksploatacijai neskirta nė cento. Kaip galima tvarkyti 9 hektarus žemės su dviem darbininkais, neturint normalios technikos?“ – klausė direktorius. – Neturime trąšų, sėklos.“
Tiesa, yra skiriami pinigai stadionui, tačiau jais mokamos algos darbuotojams ir vandens, šilumos, šviesos mokesčiai.
Net įstaigos registracijos dokumentus R.Pargaliauskas tvarkė už savo pinigus. Iš namų atsinešė faksą - kad su pasauliu būtų galima susisiekti. Visus reikalus net šiandien direktorius tvarko nuosavu automobiliu.
Ankstesnieji stadiono savininkai, matydami, kad iš jo nebus jokios naudos, pasistengė juo atsikratyti, prieš tai atsikandę gardžiuosius gabalėlius – pastatą ir garažus. Tad į miesto rankas jis atiteko pakankamai nustekentas.
Dirbant R.Pargaliauskui stadionas pradėjo atsigauti. Stebisi direktorius, kad vienas jį atleisti norinčiųjų koziris yra prasta aikštės kokybė.
Šiandieninis stadiono vadovas kraipo pečiais, kad, „R.Pargaliauskas nežino, kokia turi būti veja, kad aikštė būna neparuošta.“
„Kas jau kas, o aš tai tikrai žinau kokia turi būti veja, - tvirtino direktorius. – 20 metų žaidžiu regbį, todėl žemės nelygumus, vejos minkštumą žinau geriau nei futbolininkai. be to, nė viena Europos futbolo sąjungos (UEFA) komisija neturėjo priekaištų dėl aikštės. Taip, dėl vidaus patalpų mes neturime kur akių dėti. Priekaištai būna dėl persirengimo kambarių, spaudos konferencijų patalpos, VIP ložių, 30 proc. dengto stadiono, jo apšvietimo.“
Direktorius apgailestauja, kad sunerimusieji dėl stadiono futbolo mėgėjai tik kritikuoja, tačiau nieko nepasiūlo.
Žinia, iš pradžių stadione šeimininkavo miesto valdžia. Vėliau į dalininkus buvo priimti futbolo klubas „Atlantas“ ir Klaipėdos lengvosios atletikos federacija. „Stadionui iš pastarųjų dviejų dalininkų – nulis, - teigė direktorius. – „Atlantas“ atėjo būti šeimininkas su atgyvenusiomis plastikinėmis kėdėmis ir gėlių darželį laistyti tinkama laistymo įranga.“
Direktorius piktinosi, kad dėl „Atlanto“ kaltės buvusioje švieslentėje, kuri šiandien tik vaizdą gadina, žiojėja akis badanti skylė. Stadionas sutarė su viena bendrove, kad ji labdaros tikslais sutvarkys (uždengs) tuomet iš viso tragiškai atrodžiusį karkasą. Už 23 tūkstančiais įvertintus darbus, bendrovė norėjo penkerius metus ten kabinti savo reklamą.
„Atlanto“ komandos vadovai savavališkai užkabino juos remiančios bendrovės plakatą. Išvydę, kad stadione šeimininkauja futbolininkai, švieslentę tvarkę atstovai sustabdė darbus. Kartą įsisukęs vėjo škvalas nuplėšė nevisiškai pritvirtintą skydą. Tad stadionas liko be rėmėjo, o švieslentėje - didžiulė skylė.
Iš tikrųjų dalininkai ir yra tikrieji šeimininkai, kurie turėtų rūpintis stadionu, o ne visus šunis karti ant vos ne sargo pareigas atliekančio direktoriaus. „Futbolo klubas už bilietus yra gavęs daugiau kaip 50 tūkstančių litų, - pyko direktorius, - tačiau nė lito nekliuvo stadionui. Jam lieka tik krūvos saulėgrąžų, kurias darbuotojai šluoja dvi, tris dienas.”
Direktorių kritikavusieji akcentavo, kad šįmet stadionas gavo 600 tūkstančių litų, ir klausė: „Kur jie?“ R.Pargaliauskas irgi norėtų paklausti: „Kada jie bus pervesti?“ Metus stadionas pradėjo be cento, nes miesto valdančiosios struktūros tarp savęs nesutarė, kokia forma ir kas skirs stadionui pinigus.
Pagaliau buvo gauta pirmoji porcija – 300 tūkstančių litų. Tačiau jų stadiono direktorius net neturėjo. Jie buvo skirti tęstiniams darbams – baigti tvarkyti lengvosios atletikos sektorių ir įsigyti šios sporto šakos inventorių. O disponavo jai miesto Statybos ir infrastruktūros plėtros skyrius. Antrosios dalies laukiama, ir nežinia, kada stadionas jos sulauks. Bent akies krašteliu juos norėtų pamatyti „milijonierius“ R.Pargaliauskas. Tiesa, kartais jo klausia, kuriuos darbus reiktų atlikti pirmiau. Stadiono direktorius norėtų išgręžti gręžinį ir įrengti normalią laistymo sistemą.
„Tad kaip ir ką mes galime dirbti? – klausė R.Pargaliauskas. – O visi žiūri į mus lyg į pinigų švaistytojus. Juolab kad iš privatizacijos fondo gautus pinigus negali panaudoti remonto darbams.“
Stadiono šeimininkai kritikuojami už atsarginės aikštės nesutvarkymą. Direktorius linkėjo kitiems ją sutvarkyti be vandens, trąšų, pliekiant karščiui ir esant sausrai.
Įdomu priminti, kad sovietmečiu stadione dirbo net 27 žmonės, šiandien – tik du. „Gaila, kad futbolininkai moka pamazgas pilti, - apgailestavo direktorius, - o ne prisidėti prie stadiono tvarkymo.”
Direktorius prasitarė, kad stadiono likimas – nuspręstas. Į jį jau kėsinasi uosto krantinių šeimininkai. Tačiau, kol turėsime naują stadioną, reikia šį išlaikyti.
R.Pargaliauskas nustebino žinia, kad prieš čempionatą, norint „Atlantui“ ir „Šilutei“ gauti UEFA licenciją, buvo tikrinamos stadiono konstrukcijos. Tyrimai parodė, kad mūsų žiūrovai sėdi tvirčiausiose tribūnose, silpnesnės konstrukcijos juos laiko Kaune ir Vilniuje.
Tad direktorius siūlo mažiau kritikuoti, o labiau padėti pagrindinei miesto sporto bazei. Juolab, kad jis yra tik šeimininkų norų vykdytojas.
Naujausi komentarai