Čempionų taurė – rusams

Rugpjūčio 2–12 d. Glazgo (Škotija) ir Berlyno (Vokietija) arenose varžėsi vandens, dviračių sporto šakų, golfo, gimnastikos, irklavimo, triatlono ir lengvosios atletikos meistrai – 4 215 sportininkų iš 52 šalių.

Medalius laimėjo 32 valstybių atletai.

Sėkmingiausiai pasirodė ir Čempionų taurę iškovojo Rusijos atstovai (31 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių). Antrąją vietą užėmė Didžioji Britanija (26 aukso, 26 sidabro ir 22 bronzos medaliai), trečiąją – Italija (15 aukso, 17 sidabro ir 28 bronzos medaliai).

Bendroje įskaitoje Lietuva su Danija pasidalijo 20-ąją vietą (po vieną aukso, keturis sidabro ir du bronzos medalius).

Europos čempionu tapo disko metikas Andrius Gudžius, vicečempionais – plaukikai Rūta Meilutytė (100 m krūtine) ir Danas Rapšys (200 m laisvuoju stiliumi), irkluotojai – porinės keturvietės įgula Dovydas Nemeravičius, Saulius Ritteris, Rolandas Maščinskas ir Aurimas Adomavičius bei vienvietininkas Mindaugas Griškonis, o bronzą pelnė irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė bei ieties metikė Liveta Jasiūnaitė.

Estai, armėnai ir suomiai pasidalijo 32-ąją vietą (iškovojo po vieną bronzos medalį). Latvijos atletai nepasižymėjo.

Plaukikų ketverto rekordas

Tarp sportininkų blykstelėjo penkis medalius – keturis aukso ir vieną sidabro – laimėjusi Rusijos plaukikė Julija Jefimova.

Po keturis aukso trofėjus iškovojo sinchroninio plaukimo atstovės rusės Anastasija Archipova ir Svetlana Kolesničenko bei du plaukikai – švedė Sarah Sjoestroem ir britas Adamas Peaty.

Arti prizininkų išsirikiavo ketvirtąsias vietas užėmusios Lietuvos lengvaatletės Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį) ir Brigita Virbalytė-Dimšienė (20 km sportinis ėjimas), plaukikė R.Meilutytė (50 m krūtine) ir nacionalinį rekordą pagerinusi vyrų plaukimo estafetės 4 po 100 m kompleksiniu būdu komanda (D.Rapšys, Andrius Šidlauskas, Deividas Margevičius ir Simonas Bilis).

Buvo ir itin kuklių rezultatų – gimnastės Agatos Vostruchovaitės (daugiakovė – 128-oji vieta), BMX dviratininko Gabrieliaus Pabijansko (61-oji vieta), plaukiko Tomo Sungailos (50 m laisvuoju stiliumi – 56-oji vieta), maratono bėgiko Mindaugo Viršilo (55-oji vieta), plaukiko Povilo Strazdo (100 m laisvuoju stiliumi – 53-ioji vieta).

Atletai dėmesio nestokojo

Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) generalinės sekretorės Ingos Daukantienės nuomone, septyni Europos čempionatai per vienuolika dienų – įdomus, dinamiškas ir kartu organizaciniu požiūriu sudėtingas, finansiškai imlus projektas.

"Žiniasklaidos, pirmiausia televizijos, taip pat sporto mėgėjų dėmesiu renginys nusileido galbūt tik olimpinėms žaidynėms. Be to, irklavimas Didžiojoje Britanijoje, kaip ir lengvoji atletika  Vokietijoje, turi itin gilias tradicijas, tad žiūrovai – supratingi, objektyvūs, sportininkams malonu varžytis tokioje aplinkoje, –  sakė "Kauno dienai" I.Daukantienė. – Kita vertus, nėra paprasta suderinti kelių sporto šakų federacijų interesus ir specifiką taip, kad visi būtų patenkinti. Britams pavyko, bet ar pavyks ateityje kitiems?"

Anot I.Daukantienės, kita medalio pusė – finansinės organizatorių ataskaitos – parodys, kiek uždirbo ar patyrė nuostolių naujo projekto vykdytojai.

"Mums šis Europos irklavimo čempionatas buvo brangesnis nei įprastai. Labiausiai šokiravo skrydžių kainos – dėl didelio į Glazgą ir iš jo keliaujančiųjų srauto jos buvo šoktelėjusios maždaug dvigubai", – teigė LIF generalinė sekretorė.

Pamokantis pavyzdys

"Man regis, tai perspektyvus projektas", – tvirtino "Kauno dienai" Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) viceprezidentas Romas Vitkauskas.

Pasak jo, septynių sporto šakų federacijų iniciatyva parodė, kad suvienijus organizacines ir rinkodaros pajėgas galima pasiekti kokybiškesnį rezultatą nei dirbant pavieniui.

"Labai svarbu, kad kompanijos ECM ("European Championships Management") parengtą kompleksinio sporto renginio koncepciją palaikė Europos transliuotojų sąjunga (EBU). Glazge ir Berlyne vykusias varžybas per televiziją galėjo stebėti daugiau nei milijardas sporto mėgėjų ne vien Europoje, bet ir JAV bei Azijos šalyse, – pabrėžė R.Vitkauskas. – Lengvaatlečiai ar plaukikai ir anksčiau nestokojo dėmesio, tačiau gimnastika, triatlonas ar golfas transliacijų reitingais negalėjo pasigirti, tad EBU ne tik praplėtė auditoriją, bet ir sustiprino rėmėjams aktualų komercinį įvaizdį."

LSFS viceprezidento nuomone, šis multisporto renginys –  sektinas pavyzdys ir Lietuvai.

"Rengiame jaunučių, jaunių žaidynes, tačiau tais pačiais metais vyksta ir tų amžiaus grupių vienos ar kitos sporto šakos čempionatai. Tokiais atvejais kurios varžybos – svarbesnės, reikšmingesnės?" – svarstė R.Vitkauskas.

Atsvara futbolui

EBU sporto direktoriaus Stefano Kuerteno teigimu, jungtinis vasaros sporto šakų Europos čempionatas – eksperimentinis, tačiau ne papildomas, kaip Europos sporto žaidynės, ar kažkam alternatyvus renginys, bet naujas, savitos komercinės koncepcijos projektas.

Anot Vokietijos irklavimo sąjungos vadovo Siegfriedo Kaidelio, ieškoti naujų vystymosi kelių verčia pirmiausia futbolas, uzurpavęs ir televiziją, ir komercinę erdvę.

"Tai jaučiame ne vien mes. Kolegos iš kitų sporto šakų federacijų kremtasi, kad mažėja narių, o sudominti naujus, kaip ir rėmėjus, vis sunkiau", – sakė S.Kaidelis.

Planuojama, kad kitas Europos multisporto projektas bus realizuotas 2022-aisiais. Tarp galimų renginio šeimininkų –  Nyderlandai, Vokietija, Lenkija, Italija, Švedija, Didžioji Britanija, tačiau lenkai jau sudvejojo.

"Laukiame, kam bus patikėtas 2022-ųjų Europos lengvosios atletikos čempionatas – mūsų Chožuvui ar švedų Geteborgui", – pareiškė Lenkijos lengvosios atletikos sąjungos tarptautinių ryšių direktorius Piotras Dlugosielskis.

Jo nuomone, pirmiausia būtent lengvoji atletika, bet ne golfas ar triatlonas gali užtikrinti iškart kelių sporto šakų varžybų bendrą komercinę sėkmę.

Čempionas: A.Gudžius – vienas iš tų Europos lengvaatlečių, kurie neseniai triumfavo Berlyno olimpiniame stadione.

Nustebino: maloni staigmena – ieties metikės L.Jasiūnaitės iškovotas Europos lengvosios atletikos čempionato bronzos medalis.