V.Lekevičiui šunys ištikimesni nei futbolininkai
Sekmadienį pasibaigęs Lietuvos A lygos futbolo čempionatas iš „Atlanto“ vyriausiojo trenerio Vacio Lekevičiaus pareikalavo tiek nervų, kiek turėjo. Kaip prisipažino strategas, jis nusivylė žaidėjais, o ramybę atgauna šerdamas šešis šunis, kurie, anot V.Lekevičiaus, yra ištikimesni nei futbolininkai.
- Kaip vertinate ką tik pasibaigusį futbolo sezoną?
- Komandos užimtą šeštąją vietą vertinu prastai. Pritrūko keleto taškelių iki tos išsvajotos – ketvirtosios vietos. O privalėjome nesunkiai laimėti bronzos medalius. Visą kaltę dėl žemos vietos prisiimu sau.
Brangūs žaidėjai, garsūs vardai, gražios pavardės, tačiau tai - dar ne pergalės. Nepateisino vilčių Darius Žutautas, Andrius Gedgaudas, Dainius Žernys, Edvinas Lukoševičius, Martynas Karalius, legionieriai Antonas Kočerga, Duškas Vraneševičius. Pastarasis žaidėjas – kovotojas, tačiau jam trūksta meistriškumo.
Žaidėjams neliko garbės, savigarbos, nebėra pagarbos mieste. Nors Vilniuje laimėjome paskutiniąsias rungtynes, tačiau iš sostinės grįžome kaip iš laidotuvių. „Kur buvote anksčiau, - grįždamas klausiau žaidėjų. - Dabar eikite gerti, kai baigėsi čempionatas.“
Šiais metais pralaimėjome viską – ir medalius, ir taurę, ir vietą Baltijos lygoje.
Sunku net įsivaizduoti, kiek mes taškų praradome žaisdami namie, kiek jų apmaudžiai išdalinome pirmaudami.
Šis A lygos čempionatas buvo akivaizdžiai geresnis už ankstesnius. Pirmenybėse buvo septynios stiprios, panašaus pajėgumo komandos. Aukštesnes vietas užėmė tos komandos, kurios turėjo geresnių futbolininkų, daugiau atsarginių žaidėjų.
Pas mus nebuvo lyderio, įvarčius mušė daugelis futbolininkų. Nors Maksimas Morozovas buvo rezultatyviausias „Atlante“, tačiau daug kartų vartininkus nuginklavo po 11 m baudinių arba baudų.
Maniau, kad D.Žutautas sutvarkys žaidimą aikštės vidury. Deja. Dar du mėnesius įpusėjus čempionatui gastroliavo ieškodamas naujos komandos.
Jau atsibodo kalbėti apie šališką teisėjavimą. Baisią įtaką daro ir lažybų bendrovės. Kitose šalyse būtų seniai susidomėję jų veikla, jų neigiama įtaka žiūrovams, futbolininkams. Nieko gero neduoda ir tuščios kalbos apie neva pirktas arba parduotas rungtynes.
Prisipažinsiu, anksčiau ir aš nebuvau šventas, prieidavau prie teisėjų, tačiau šiais metais nebuvau priėjęs prie arbitrų, todėl, kad laimėtume, turėjome būti visa galva geresni. Abu kartus „Vėtra“ Vilniuje mus įveikė teisėjų padedama.
Tikėjausi, kad ketvirtąjį ratą komanda atsigaus. Ketvirtai vietai būtų pakakę, kad laimėtume trejas rungtynes. Nelaimėjome nė vienerių.
- O bent vienas futbolininkas jums įtiko?
- Stabiliausiai visą sezoną žaidė Donatas Navikas, nieko blogo negaliu pasakyti apie komandai atsidavusį Rimantą Žvingilą.
- Gal atsiliepė tai, kad įpusėjus čempionatui komandą paliko buvęs vyriausiasis treneris Sergejus Savčenkovas?
- Treniruočių proceso nekeičiau nė kiek. Gal žaidėjai su treneriu buvo susigyvenę. Gal... Man keista būdavo, kai prakalbdavau apie trečiąją vietą, V.Savčenkovas šoktelėdavo lyg įgnybtas – ketvirtą vietą, ir gana.
- Gal specialistas iš Rusijos išėjo iš „Atlanto“, kai į kitas komandas pasitraukė būrelis žaidėjų?
- Su Valdu Trakiu buvome sutarę, kad jis mūsų ekipoje žais, kol ras kitą klubą. Labiausiai pasijautė, kai netekome Andriaus Bartkaus. Saviškių futbolininkų klausiau, nejaugi 1986 metais gimusio jaunuolio mes neturime kuo pakeisti.
Negalėjau sustabdyti Almiro Suleimanovičiaus. Jis, kaip ir V.Trakys, „Atlante“ žaidė, iki kol rado finansiškai pajėgesnę komandą.
Rugpjūčiui baigiantis teko atsisveikinti su pernelyg daug pinigų užsiprašiusiu Aivaru Laurišu.
- Kokios mintys kirba jūsų galvoje prieš žiemos atostogas?
- Grįšiu prie jaunų žaidėjų. Koks skirtumas – ar tu būsi penktas su legionieriais, ar šeštas – su perspektyviais jaunais klaipėdiečiais ir apskrities futbolininkais. Nematau prasmės. Žadu daugiau pasitikėti jaunais, kurie po metų kitų bus geri žaidėjai. Tai šį rudenį Šilutėje žaidę Andrius Pancerovas, Mindaugas Žigutis, Evaldas Užkuraitis, už „Atlanto“ dublerius rungtyniavę Darius Ramonas, Audrius Mirauskas, Dmitrijus Šiškinas, Evaldas Bielskis, Justas Noreika, Donatas Surblys.
Esu įsitikinęs, kad šie jauni futbolininkai ketvirtąjį ratą būtų pasiekę dar dvi pergales.
- Gal komandą krėtė finansinės bėdos ir žaidėjai neturėjo ūpo žaisti?
- Visą čempionatą žaidėjai algas gaudavo laiku. Tik rudeniop klubas buvo įsiskolinęs už vieną mėnesį. Tačiau tai ne priežastis nežaisti.
- Ar galima mūsų žaidėjus vadinti tikrais profesionalais?
- Ne. Jokiu būdu. Duotumėte savo telefoną, jums ne vienas miestelėnas paskambintų ir praneštų, kokiame bare žaidėjai maukia alų ar pinigus leidžia prie žaidimo automatų. Keturi ar penki futbolininkai susirgę lažybų liga.
Kai juos baru, jie sėdi nuleidę galvas. Vėliau – vėl tas pats. Jeigu bausčiau finansiškai, dar blogiau žaistų. Todėl grįždamas iš Vilniaus ir pasakiau: „Eikite dabar, kur norite, gerkite“.
Naujausi komentarai