„EuroBasket“ atranka: siaubo filmas su laiminga pabaiga

"Per rungtynes su danais į ligoninę patekęs Mindaugas Kuzminskas perspėjo, kad nuotraukos su jo žaizda gana baisios, bet aš pasakiau, kad po vaizdo aikštėje manęs jau niekas neišgąsdins", – juokavo Mindaugas Špokas. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius taip apibūdino Europos čempionato atrankos turnyro atomazgą.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šią savaitę per paskutinį 2022 m. Europos čempionato atrankos etapo C grupės mūšį tik vargais negalais (77:76) palaužė danus ir pačiupo bilietą į finalo turnyrą. Nesėkmė būtų užtrenkusi Lietuvos rinktinei duris į "EuroBasket".

"Kauno dienos" televizijos studijoje viešėjęs M.Špokas, atsakinėdamas į laidos vedėjo Gražvydo Muižio klausimus, neslėpė tikėjęsis kur kas lengvesnio atrankos finišo.

LKF generalinis sekretorius taip pat pasidalijo planais dėl trijulių krepšinio rinktinės dalyvavimo ikiolimpinėse atrankos varžybose ir analogiško turnyro, birželio 29–liepos 3 d. Kaune laukiančio mūsų pagrindinės komandos.

"Baigiantis mačui su danais daug įvairių minčių galvoje sukosi. Gerai, kad su apsauginėmis kaukėmis sėdėjome, tad mūsų žodžių per televiziją nesigirdėjo", – apie karščiausius šios savaitės įvykius kalbėjo M.Špokas.

– Kodėl, jūsų nuomone, atrankos turnyras mūsų krepšininkams susiklostė taip sunkiai?

– Pirmiausia reikia padėkoti žmonėms, kurie prisidėjo organizuojant abu atrankos burbulus Vilniuje. Pastarasis turėjo vykti Kopenhagoje, bet buvo patikėtas mums. Manau, kad organizacinis darbas buvo atliktas puikiai. Gaila, kad sportinis rezultatas labiausiai lemia visą vertinimą. Norėjome, kad pabaigtuvės būtų vykusios pagal kitokį scenarijų. Negalima sakyti, kad mūsų vyrai nesistengė, jie tikrai kovojo, bet užgriuvo neįtikėtina atsakomybė, o danai neturėjo ko prarasti. Tie jų dvitaškiai su pražanga, aukštaūgių tritaškiai... Tai buvo siaubo filmas su laiminga pabaiga. Tačiau braukiame brūkšnį ir žiūrime į priekį. Manau, kad kitose kovose vyriausiasis treneris Darius Maskoliūnas sulauks pastiprinimo savo štabe – Tomo Masiulio ir Evaldo Beržininkaičio. Žaidėjai irgi bus kiti, sudėtis turėtų keistis apie 80 proc. Viliamės, kad ikiolimpinis atrankos turnyras Kaune bus sklandesnis.

Turime puikius žaidėjus, bet, norint iš jų išspausti maksimumą, reikia geriausių trenerių.

– D.Maskoliūnas lyg ir pasiekė norimą rezultatą, bet komandos žaidimas buvo toli gražu ne toks, kokio tikėtasi. Ar yra nerimo dėl šio trenerio ateities prie rinktinės vairo?

– Dariaus kandidatūrą patvirtino LKF vykdomasis komitetas. Treneris priėmė iššūkį sudėtingoje situacijoje, į tai reikia atsižvelgti ir objektyviai vertinti. Visi norime, kad rinktinei vadovautų patys geriausi specialistai, bet Šarūno Jasikevičiaus situacija buvo tokia, kad jis tuo metu negalėjo imtis šio darbo. Dabar kirba mintis, kad gal Šarūnas padėtų Dariui rinktinės štabe? Juolab kad prasidėjo olimpiniai metai ir kitų žaidynių teks laukti ilgai. Turime puikius žaidėjus, bet, norint iš jų išspausti maksimumą, reikia geriausių trenerių. Tikimybė nedidelė, bet pasvajoti galima.

– Ar galima teigti, kad Europos krepšinyje danai tapo rimtais varžovais?

– Pagarba Danijos krepšininkams už jų pastangas. Po rungtynių viešbutyje mačiau, kaip sunkiai jie bepaėjo. Akivaizdu, kad jie atidavė visas jėgas. Tačiau ir kitose atrankos grupėse gausu stebinančių rezultatų. Žaidžiant su rinktine, kuri iki šiol nebuvo pasiekusi įspūdingų aukštumų, labai sunku motyvuoti krepšininkus. Matėme latvius, kurie pasitelkė ir Eurolygos žaidėjus, bet neįveikė bulgarų ir liko už "EuroBasket" borto. Man net sunku pagalvoti, kaip reikėtų toliau dirbti patyrus tokį fiasko. Kita vertus, kiti metai – Lietuvos krepšinio šimtmetis. Koks būtų mūsų jubiliejus, jeigu nedalyvautume Europos čempionato finalo turnyre?

– Artėja olimpinė atranka. Kokie darbai jau sudėlioti ant jūsų stalo?

– Iš pradžių neplanavome, kad varžybos vyks burbuluose. Vėliau prireikė ir valstybinių institucijų, ministerijų pagalbos, kurios mums labai padėjo. Tačiau mums turnyras kainavo daugiau, nei buvo numatyta. Vis dėlto jau įgijome patirties. Ruošiamės ir blogiausiam scenarijui, kad pandemija tęsis, žaidėjai bus saugomi, todėl teks daugiau papildomų rūpesčių. Tačiau neabejoju: susitvarkysime. Norisi, kad ir rinktinė atliktų savo darbą – patektų į olimpiadą.

– Kokia Igno Brazdeikio situacija?

– Viskas yra finaliniame etape, manau, kad Lietuvos pilietybės Ignui formalumai bus sutvarkyti laiku. Deja, dėl pandemijos jis yra uždarytas NBA G lygos burbule ir tiesiog fiziškai negali paimti kai kurių dokumentų. Tačiau net ir gavę visus dokumentus dar turėsime atlikti didelį darbą su Tarptautine krepšinio asociacijų federacija (FIBA), gauti jos leidimą Ignui atstovauti Lietuvai, nes jis yra žaidęs Kanados jaunimo rinktinėje. Be to, turime ir dar vieną įdomų žaidėją – Johną Shurną (30-metis 204 cm ūgio JAV lietuvis vilki Ispanijos ACB lygos "Gran Canaria" ekipos marškinėlius – aut. past.). Jis turi lietuvišką pasą ir nori atstovauti mūsų rinktinei.

– Ateinantį rudenį laukia LKF prezidento rinkimai. Norėtųsi, kad savo kadenciją baigsiantį Arvydą Sabonį pakeistų krepšinį mėgstantis ir kompetentingas žmogus…

– Apie Lietuvos krepšinio federaciją, jos darbą – daugybė nuomonių, nes visi išmano krepšinį. Tačiau reikia žinoti ir virtuvę iš vidaus. LKF jau aštuoneri metai neturi jokių skolų. Veikia fantastiškos vaikų krepšinio programos. Tad norėtųsi, kad ateinantys žmonės tai tęstų. Daug kas neįvertina A.Sabonio indėlio į federacijos veiklą. Paprastas pavyzdys: kitam vadovui pasiekti potencialų rėmėją ar kitą reikalingą žmogų užtrunka mėnesius, nes reikia pereiti tam tikrą atranką, o Arvydui pakanka vieno skambučio ir jis kalba konkrečiai, dalykiškai, be išvedžiojimų.

– Anykščiuose šiuo metu treniruojasi trijulių krepšinio rinktinė. Kokie jos šansai patekti į olimpines žaidynes?

– Pirmiausia noriu padėkoti Rolandui Skaisgiriui ir visiems, investuojantiems savo laiką ir pinigus į šį projektą. Federacijos indėlis pastaraisiais metais išaugo nuo 30 tūkst. iki 230 tūkst. eurų. Atrinkti dvylika kandidatų, laukiamas ir Jonas Mačiulis. Sudarytas 5–6 kontrolinių turnyrų, kuriuose rinktinė galėtų susižaisti, grafikas. Pasaulio reitingų lentelėje patenkame į stipriausiųjų dešimtuką, o dar prieš kelerius metus buvome žemiau 40-osios vietos. Debiutas olimpiadoje mūsų trijulių krepšinio rinktinei būtų fantastiškas pasiekimas, nes į žaidynes pateks tik aštuonios geriausios komandos.

– Ar, jūsų nuomone, trijulių krepšinis – perspektyvi didžiojo krepšinio atšaka?

– Jokių abejonių. Trijulių krepšinyje labiau ugdomos jaunų žaidėjų individualios savybės, to mums labai trūksta vyrų krepšinyje. Be to, tarkime, mažiems miesteliams tai yra šansas tapti matomiems, pakovoti dėl aukštų vietų su didmiesčiais. Juk surinkti tris perspektyvius žaidėjus kur kas lengviau nei visą penketą bei didžiojo krepšinio komandą. Jau parengti ir moksleivių trijulių čempionato planai, kiti projektai. Be to, trijulių krepšinis padėtų atskleisti ir išlaikyti vietos talentus savame regione. Tai galioja ir merginų krepšiniui, kur regione sudėtinga surinkti dvylika žaidėjų, bet tikrai galima suburti bent penkias ir sudaryti sąlygas sportuoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių