Vienas ryškiausių visų laikų Lietuvos krepšinio vidurio puolėjų Eurelijus Žukauskas savo profesionalaus sportininko kelią pradėjo labai vėlai ir visiškai atsitiktinai – antrą gyvenimo dešimtmetį perkopusį aukštaūgį su bendraamžiais žaidžiantį vienos mokyklos aikštelėje pastebėjo tuometinis „Neptūno“ treneris Eugenijus Milkontas.

Nors nuo tų laikų krepšinis pasikeitė neatpažįstamai, žvelgdamas į jaunąją krepšinio kartą, 1999 m. Eurolygos čempionas vieną panašumą vis dėlto mato – tapti aukščiausio lygio profesionalais sugeba tik tie, kurie nestokoja nei talento, nei aistros dirbti.

– Kokius skirtumus pastebite, kai lyginate savo ir dabartinių jaunųjų krepšininkų karjeros pradžią? – paklausėme ilgamečio Lietuvos rinktinės vidurio puolėjo.

– Dabar daug geresnės sąlygos, daugiau krepšinio arenų, daug krepšinio mokyklų, trenerių, metodologijų, lengva gauti aprangą, kurios dalijamos net krepšinio mokyklose. Galima drąsiai teigti, kad gabiam krepšininkui karjeros kelio tikrai nepastos materialiniai dalykai, kaip būdavo mano laikais.

– Dalyvaudamas susitikime su „Samsung kartos“ vaikinais prisiminėte istoriją apie savo sportbačius, kai net galėjo tekti mesti krepšinį...

– Taip, buvo tokia istorija. Mano koja buvo didžiulė ir rasti tinkamus batus buvo labai sudėtinga. Laimei, savuosius atidavė Arvydas Sabonis. Su jais ir sportuodavau, ir kieme žaisdavau, nes tik vienus teturėjau. Kai pradėjau žaisti krepšinį, trūko labai daug ko. Taigi, esu gyvas pavyzdys, kad jei ko nors tikrai nori, visko galima pasiekti. Beje, „Samsung kartos“ krepšinio stovyklos, kuriose profesionalai treniruoja gabius jaunuosius krepšininkus – vienas iš įrodymų, kad sąlygos jauniesiems sportininkams tikrai puikios ir jei turi gabumų, galimybės treniruotis aukščiausiu lygiu tikrai atsiras.

– Vadinasi, manote, kad šiais laikais krepšinio  žvaigžde tapti lengviau?

– Ar lengviau tapti žvaigžde, nežinau. Mano kartai galėjo sutrukdyti sąlygų treniruotis nebuvimas, materialiniai rūpesčiai, tačiau dabar daug didesnė konkurencija, juk profesionaliais krepšininkais svajoja tapti tūkstančiai. Manau, kad norint išsikovoti vietą profesionalioje komandoje, dirbti reikia tikrai nemažiau, nei anksčiau.

– Ką patartumėte kylančioms žvaigždėms: kokios yra svarbiausios sąlygos, būtinos sėkmingai krepšininko karjerai šiuo metu?

– Bene svarbiausias yra talentas, tačiau jį galima kompensuoti darbu. Jei būsi tik talentingas, bet nedirbsi, pasiekti aukštumų tikrai nepavyks. Per savo karjerą ne kartą įsitikinau, kad net labai talentingam žmogui reikia daug, tikrai daug treniruotis ir dirbti. Žinoma, sėkmę lemia ir nemažai kitų veiksnių: reikia pritapti prie komandos, turėti šiek tiek įžūlumo, kad galėtum konkuruoti joje, pasiekus pirmąsias pergales neužmigti ant laurų ir nepradėti pūstis. Pirmieji rezultatai ir liks pirmaisiais, jei žmogus taip pat noriai nebesitreniruos.

– Jūsų sūnus, kuriam šiuo metu 11 metų, taip pat žaidžia krepšinį. Palinkėtumėte jam sekti jūsų pėdomis?

– Nežinau, laikas parodys. Jis sportiškas, žaidžia ir futbolą, ir krepšinį. Duodu jam patarimų, bet kaip bus, jis pats nuspręs. Sportininko gyvenimas – įdomus, sėkminga karjera garantuoja nemenką uždarbį ir žinomumą.  Tačiau iš kitos pusės, profesionalus sportas neatsiejamas nuo traumų. Krepšinis – tai kontaktinė kova, kur jei ne vienais metais, tai kitais traumų teks patirti. Kai kas patiria net tokių, jog sportininko karjerą tenka pamiršti. Sveikata vis tik yra svarbiausias dalykas gyvenime.

– Ar jūs – sūnaus krepšininko idealas?

– Galbūt anksčiau buvau.  Dabar, manau, jis turi idealų iš naujosios krepšininkų kartos, iš NBA (šypsosi).

– Kiek krepšinio likę jūsų dabartiniame gyvenime?

– Vis dar pažaidžiu, tačiau po aikštę bėgioju gerokai rečiau ir lėčiau. Rungtyniauju mėgėjų lygoje, su veteranais.

– Baigęs profesionalaus sportininko karjerą tapote sėkmingu verslininku? Kur – aikštelėje ar versle – kovoti sudėtingiau?

– Sunku palyginti, tai labai skirtingos sritys. Gal kažkiek sudėtingiau versle, nes turi viskuo pasirūpinti pats, remtis strateginiu mąstymu. Sportininkui šiuo požiūriu kiek lengviau – visas dėmesys sutelktas tik į kovą aikštelėje, nereikia rūpintis buitiniais dalykais, net kada ir kur pietauti būna suplanuota už tave.

– Šiemet Eurolygoje debiutuos Jūsų pirmasis klubas Klaipėdos „Neptūnas“. Ką prognozuotumėte uostamiesčio ekipai?

– Lengva tikrai nebus, nes tai stipriausia lyga Europoje. Tačiau Eurolyga ir ne NBA – čia net suburtos stipriausios  sudėtys pergalių komandoms negarantuoja. Senajame žemyne vyrauja taktinis, pozicinis žaidimas, visos komandos turi šansą, tereikia juo pasinaudoti. Klaipėdiečiams debiutas tikrai nebus lengvas, tačiau neabejoju, kad bent jau namuose „Neptūnas“ sirgaliams tikrai padovanos pergalių.