Į Kauną grįžęs Š. Jasikevičius: atvažiuoji tam, kad laimėtum

Š. Jasikevičiaus spaudos konferencija po rungtynių truko ilgiausiai tarp visų šį sezoną čia kalbėjusių trenerių – beveik 15 minučių.

Toks dėmesys yra tai, ko jis pasigenda būdamas Ispanijoje.

„Dirbu futbolo klube. Po kiekvienų ACB rungtynių sėdi lygiai nulis žurnalistų, – spaudos konferencijoje kalbėjo Šaras. – Niekas nerašo straipsnių apie kiekvieną mano keitimą, apie kiekvieną aprėkimą, kiekvieną keiksmažodį. Aš tikrai žinojau, kad jūsų pasiilgsiu, aš tikrai esu jūsų pasiilgęs. Tas dėmesys Lietuvos krepšiniui yra didžiulė varomoji jėga, taip ir turi būti. Mes turime pripažinti, kad aš dirbu futbolo klube ir šalyje. Yra kaip yra. Tikrai nesiskundžiu, viskas gerai.“

Po rungtynių treneris šypsodamasis sveikinosi su visais žalgiriečiais, o daugiausiai dėmesio skyrė Marekui Blaževičiui, su kuriuo kurį laiką pasikalbėjo aikštės viduryje. Vasarą būtent Šaras Mareką atviliojo į Kauną.

„Žinote, ta situacija... Kai mes su Mareku buvome susitikę, kalbėjome. Jis žinojo, kad taip gali būti, bet norėjosi jam pasakyti porą žodžių. Aš šioje situacijoje net šiek tiek blogai jaučiuosi. Nieko blogo nepadariau, bet blogai jaučiuosi. Ir gaila, kad tik vaikas nepalūžtų. Marekas yra panašus į Roką Jokubaitį, jis yra žymiai vyresnis galvoje, nei rodo jo pasas. Manau, kad nepalūš. Kiek supratau kalbant su Pauliumi Motiejūnu, „Žalgiris“ irgi gruodžio mėnesį turi daug rungtynių, tad jo tikrai reikės. Manau, kad jis turi tvirtą galvą ant pečių, turi daug talento ir eis į priekį. Esu laimingas, kad jis atėjo į „Žalgirį“, kad ir kaip jam sunku šiuo metu“, – kalbėjo Šaras.

– Treneri, kiek sunku buvo nuryti emocijas prieš rungtynes pamačius vaizdo įrašą kube?

– Jūs jau klausėte apie sirgalius, tai labai gerai, kad jų nebuvo, nes čia neatvažiuoji tam, jog tau paplotų ar padėkotų. Atvažiuoji tam, kad laimėtum. Tikrai, jeigu be fanų buvo tokios emocijos, tai su jais būtų buvę tikrai žymiai blogiau. Aišku, prie tokio žaidimo su fanais mums būtų dar sunkiau, dar daugiau problemų su rungtynėmis. Šiuo klausimu – gerai. Po dviejų pralaimėjimų mūsų sprendimuose atsirado nervingumas, bet tokiose situacijose ir reikia rungtynes ištraukti su charakteriu ir fiziškumu. Dabar vėl iš naujo mums reikia gerinti formą. Nebus taip, kad vėl mėnesį taip gerai žaisime. Vėl turime gerinti žaidimą ir sugrįžti į lygį, kuriame buvome prieš savaitę.

Atvažiuoji tam, kad laimėtum.

– Kaip pavyko išjungti Marių Grigonį?

– Šiuo metu turbūt kiekvienai komandai žaidžiant su „Žalgiriu“ akcentas ant Grigonio yra numeris vienas. Jie ruošiasi, mes ruošiamės taip pat. Manau, kad atlikome didelį darbą dar prieš Mariui gaunant kamuolį. „Žalgiris“ žaidžia labai greitai, daug vadinamųjų megztukų, pagauna greitį ir tuomet sunku sugaudyti. Buvo svarbu jų greitį numušti ir mes tai padarėme. Šioje pozicijoje mes tikrai turime, ką pastatyti. Tiek Hanga, tiek Abrinesas puikiai ginasi ir jau ne kartą įrodė, kad gali sustabdyti tokius žaidėjus kaip Marius.

– Nepaisant to, kad Rokas Jokubaitis jūsų komandai įmetė 15 taškų, kiek smagu buvo jį tokį matyti?

– Žiauriai smagu. Dabar jis 20-metis, bet jis pas mus jau nuo 16 metų ateidavo. Atsidavimas, beprotiškas noras, kiekvienos treniruotės maksimumas. Kaip Tomas Masiulis jam pernai sakydavo, tu, Rokai, tik nepasikeisk. Mes visada atlikdavome po treniruočių metimus, jis viską daro 100 proc. Tik kad žmogus nepasikeistų. Nemanau (kad tai bus), jis turi gerą galvą ant pečių. Tik kad nepasikeistų.

– Kokios buvo mintys, kai sezono pradžioje „Žalgiris“ pirmavo Eurolygoje?

– Man tai visai neįdomu, aš jums sakydavau, kad pirmoje sezono pusėje nėra svarbu žiūrėti į lentelę, ji nieko nereiškia. Dar mažiau svarbu dabar yra į ją žiūrėti dėl pandemijos, nes paprasčiausiai daug lemia sėkmė – ar susirgsi, ar varžovas susirgs, ar nukels rungtynes. Lentelė šiuo metu man visai nieko nelemia. Visada sakydavome, kad viščiukus skaičiuosime pavasarį.

– Kaip vertinate „Žalgirio“ naujokus?

– Rubitą turėjome sąrašo pirmoje vietoje prieš dvejus metus, bet jis nusprendė eiti į „Olympiakos“. Zachas buvo antras sąraše ir mums pavyko jį įsigyti. Man Rubitas žiauriai patinka. Dėl Lauvergne'o, tai kada mes galėjome pasirašyti sutartį su NBA patirties turinčiu žaidėju iš „Fenerbahče“? Man „Žalgirio“ sudėtis yra labai gera. Su Garino būtų visai kosmosas, bet mes niekada neturėjome situacijos, kad sugrįžtų visi keturi komandos protai. Sugrįžo Grigonis, Jokubaitis, Walkupas, Lekavičius. Vasturia prisidėjo, kuris, mano manymu, gali kurti žaidimą. Bet žinome, kokie sunkūs pirmieji metai. Jis žaidžia savo minutes, eis į priekį. Mes to niekada neturėdavome, kad veteranai ateitų į tokias pozicijas. Dar Nigelas liko. „Žalgiris“ turi visas galimybes žaisti ir būti dar geresnėse pozicijose.

Jeigu jis norės, žino, kad gali skambinti.

– Ar teisingai supratau, kad jums asmeniškai smagiau, kai visi aptarinėja kiekvieną keitimą ir keiksmažodį, taip stipriai gilinasi?

– Jeigu tu būtum neįdomus, ar tau patiktų gyventi?

– Turbūt, kad ne.

– Tai va, aš prie to paties privedžiau (šypsosi).

– Ar girdėjote, kad antroje rungtynių pusėje iš ložėje buvusio Pauliaus Motiejūno sklido garsus palaikymas?

– Viskas dabar girdisi, dabar ir rungtynėms ruoštis lengviau, nes girdisi kiekvienas derinys. Nieko nenuslėpsi. Paulius – prezidentas, bet visų pirma ir sirgalius.

– Kai kurios jūsų naudojamos frazės Katalonijoje – labai pažįstamos, kai kurios ir iki skausmo. Kaip komanda reaguoja į tas frazes?

– Taip pat, aš – tas pats žmogus, frazės tos pačios. Knygose neprisiskaitysiu kitokių frazių. Visi mes – tokie patys žmonės, per tris mėnesius nepasikeisi. Aš toks žmogus, kuris viską sako šiek tiek agresyviau. Esame, kas esame.

– Pasirodė, kad trumpai pakalbėjote su Martinu Schilleriu, apie ką vystėsi tas pokalbis?

– Aš tik jam pasakiau, kad sėkmės didžiulės, sveikatos. Kiekvienas linkime to paties, stebime, sergame už juos. Jam pasirašius kontraktą su „Žalgiriu“, aš iškart susisiekiau ir pasakiau, kad jeigu kažko reikia, nebijotų skambinti. Turėjome labai smagų pusvalandžio pokalbį su juo. Čia yra mano komanda ir kaip tik galėsiu padėti, taip ir padėsiu. Jeigu tik reiks. Buvo tokia daugiau iš pagarbos žinutė ir skambutis, kad tik žalgiriukui būtų geriau. Jeigu jis norės, žino, kad gali skambinti. Žinau, kad neskambins, bet aš žiauriai mandagus dziadas.