Po 18 valandų trūkusio skrydžio iš San Fransisko į Lietuvą antradienį vėlai vakare atvyko Kauno „Žalgirio“ naujokas Willas Cherry.
„Pasiėmiau kelias šiltas striukes, todėl esu pasirengęs atlaikyti šalčius“, – Vilniaus oro uoste šypsojosi iš saulėtosios Kalifornijos kilęs 23 metų 185 cm ūgio krepšininkas.
W.Cherry – visiškai kitoks nei įprastai į Lietuvą atvykstantys legionieriai. Jis išsamiai atsakinėjo į kiekvieną žurnalistų klausimą, nevengė juokauti ir nuolat šypsojosi. Pokalbis truko 13 minučių, bet galima neabejoti, kad įžaidėjas galėtų pasakoti apie save ir krepšinį valandų valandas.
Naujajam sezonui Toronto „Raptors“ komandoje besirengęs, o po to į Klivlendo „Cavaliers“ persikėlęs ir ten aštuonis mačus sužaidęs W.Chery papasakojo apie žaidimą su LeBronu Jamesu, Joną Valančiūną ir iššūkius Europoje.
– Kodėl jums nepavyko įsitvirtinti NBA klube? – paklausėme W.Cherry, kuris pro Vilniaus oro uosto atvykimo vartus pasirodė prieš pat vidurnaktį.
– „Cavaliers“ yra puiki komanda, kurioje sužaidžiau aštuonis mačus. Sugrįžus LeBronui, jie buria naują, laiminčią komandą. Mano pozicijoje jie norėjo žaidėjo, kuris pakilęs nuo suolo pelnytų daugiau taškų. Aš stengiausi atiduoti visas jėgas, parodyti savo sugebėjimus ir leisti Irvingui pailsėti. Su „Cavaliers“ organizacija praleidau nemažai laiko ir buvome tarsi šeima, kadangi šioje komandoje žaidžiau ir Vasaros lygoje. Linkiu tam klubui visokeriopos sėkmės ir daug pergalių.
– LeBronas buvo jūsų vaikystės idealas?
– Taip, tikrai augau žiūrėdamas jo žaidimą. Kaip ir visas pasaulis, mokiausi žiūrėdamas jo žaidimo epizodus. Su juo teko rungtyniauti ir tai buvo puiki patirtis. Jis yra puikus lyderis ir labai talentingas žaidėjas. LeBronas daugybę metų žaidžia NBA ir tai daro labai gerai. Pusantro mėnesio būti šalia jo ir mokytis iš geriausio pasaulio žaidėjo buvo iš tiesų puiku.
– Kodėl pasirinkote „Žalgirį“?
– Turėjau ir kitų variantų, bet, manau, kad „Žalgiris“ man buvo geriausias pasirinkimas. Girdėjau, kad komanda turi labai puikų trenerių kolektyvą. Pirmą kartą žaisiu Europoje. Kalbėjausi su „Žalgirio“ direktoriumi beveik dvi valandas ir jis man pasakojo apie miestą, puikią atmosferą komandoje, sirgalius. Kai tik pasirašiau sutartį, daug lietuvių mane ėmė sekti „Twitter“ ir „Instagram“ paskyrose. Jie mane šiltai sutiko ir linkėjo sėkmės. Labai svarbu jausti didelę sirgalių paramą. Manau, kad tai buvo viena iš priežasčių, kodėl čia atvykau.
– Kokio vaidmens tikitės komandoje?
– Dar tikrai to nežinau, bet man sakė, kad jiems trūksta įžaidėjo. Turiu susėsti su treneriais ir aptarti, ko jie iš manęs tikisi. O tuomet jau atiduoti šimtą procentų savęs.
– Koks jūs rungtynių metu?
– Darau beveik viską – kovoju dėl kamuolių, ginuosi, skirstau kamuolį. Man svarbiausia yra daryti tai, kas padėtų komandai laimėti. Galiu mirti aikštelėje, jeigu tik tai padės laimėti.
– Pasirengęs visus sukaustyti gynyboje?
– Taip! Mano pagrindinis žaidimo komponentas ir yra gynyba. Nežinau, kas čia geriausias įžaidėjas, bet mano užduotis bus kaip reikiant apsunkinti gynybą kiekvienam varžovų gynėjui. Taip pat puolime žaidžiu su didele energija, negailiu kamuolio komandos draugams.
– Vasarą „Žalgiris“ jumis domėjosi?
– Manau, kad taip. Agentas kažką yra minėjęs.
– Kokios tuomet buvo mintys?
– Vasaros lygoje aš žaidžiau po traumos, todėl norėjau įrodyti, jog esu pasveikęs ir pasirengęs šimtu procentų. Taip pat, kad tapau geresniu žaidėju nei buvau prieš traumą. Po operacijos mano gydymas vyko sklandžiai, aš pasveikau ir vėl žaidžiu „Cherry krepšinį“.
– Ar teko jums sutikti Ž.Ilgauską?
– Gaila, bet ne. Labai norėjau jį sutikti, kadangi Ilgauskas yra legenda, o stebėjau jo žaidimas dar būdamas paauglys.
– Ar jau bendravote su „Žalgirio“ žaidėjais?
– Dar ne. Geriau susitikti su visais asmeniškai ir pajusti tą ryšį. Man labiau patinka bendrauti ne telefonu, o gyvai, kadangi tuomet gali matyti ir kūno kalbą. Geriau bus, kai visi susitiksime.
– Manote, kad jums bus sunku pereiti iš amerikietiško prie europietiško krepšinio?
– Agentas man sakė, kad yra skirtumų tarp Europos ir JAV krepšinio. Aš stebėjau Pasaulio taurės turnyrą ir mačiau, jog yra daug skirtingų taisyklių. Taip pat Europoje žaidžiamas labiau taktinis krepšinis nei NBA. Aš mėgstu iššūkius – mano visas gyvenimas yra iššūkis. Europoje esu naujokas, todėl turiu būti pasiruošęs bet kam.
– Turbūt esate didelis krepšinio sirgalius, jeigu būdamas JAV žiūrėjote Pasaulio taurės kovas?
– Taip, mačiau daug rungtynių. Ne tik JAV rinktinės, bet ir tuomet, kai tarpusavyje žaisdavo Europos komandos. Stebėjau daug skirtingo žaidimo stiliaus mačų. Tikrai mėgstu žiūrėti krepšinį ir nesvarbu, ar ten žaidžia Europos, ar JAV komandos.
– Kokį jums įspūdį paliko J.Valančiūnas?
– Toronte žaidžiau pasirengimo metu. JV – mano vyrukas. Jis labai smagus, daug pokštaujantis ir sunkiai dirbantis krepšininkas. Stebėjau jo žaidimą Pasaulio taurėje, kur jis pasirodė puikiai. Valančiūnas yra tikras monstras. Jis toks stiprus, bet vienas maloniausių vyrukų, kokį esu sutikęs. Aikštelėje jis tai palieka nuošalyje, nes nori laimėti. Galiu pasakyti, jog jūs turite didžiuotis, kad turite tokį krepšininką. „Raptors“ pirmauja Rytų konferencijoje ir Jonas labai daug prie to prisidėjo.
– Galbūt jo klausėte apie „Žalgirį“?
– Ne, nespėjau. Tiesiog prieš kelias dienas gavau jo telefono numerį iš vyruko iš „Raptors“ komandos tam, kad paskambinčiau ir paklausčiau, kur geriausia pavalgyti ir panašiai. Manau, kad dar spėsime pasikalbėti.
Naujausi komentarai