Penktadienį su BEKO-LKL prezidentu Remigijumi Milašiumi ir Kauno „Žalgirio“ bei Vilniaus „Lietuvos ryto“ atstovais susitikęs Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu atskleidė, kad antroji vieta Eurolygoje iš Lietuvos dar neatimta, o galutinis Eurolygos paveikslas bus suformuotas tik kitų metų kovo mėnesį.

Eurolygos vadovas neslėpė, kad liko patenkintas Klaipėdos „Neptūno“ debiutu, o lygos senbūvio „Žalgirio“ pasirodymą irgi įvertino teigiamai. Bertomeu teigė, kad naujoji BEKO-LKL vadovybė žengia teisingu keliu ir išreiškė viltį, kad sėkmingai įgyvendinama strategija padės lygai vystytis ir toliau.

Po susitikimų su BEKO-LKL vadovybe ir klubų atstovais, Jordi Bertomeu stabtelėjo pakalbėti su LKL.lt žurnalistais apie Lietuvos klubų pasirodymus Eurolygoje, Lietuvos krepšinio perspektyvas, 50-ąjį jubiliejų švenčiančio Arvydo Sabonio įtaką Europos krepšiniui bei antrąją vietą Lietuvai Eurolygoje.

– Šiandien susitikote su BEKO-LKL prezidentu Remigijumi Milašiumi. Kokios temos buvo daugiausiai gvildenamos? – LKL.lt paklausė Eurolygos vadovo.

– Tai buvo pirmasis kartas, kai turėjau progą susitikti su naujuoju lygos prezidentu, po to kai jis buvo išrinktas praėjusiais metais. Turėjau galimybę pamatyti, kaip lyga augo vadovaujant jam, ir progresą, kurį LKL padarė per praėjusį sezoną. Buvau sužavėtas man parodytais skaičiais ir pristatyta lygos augimo vizija – artimiau dirbti su pačiais klubais. Norėjau detaliau susipažinti su Lietuvos krepšinio lygos strategija.

– Kaip vertintumėte BEKO-LKL komandų pasirodymą Eurolygoje šį sezoną?

– Manau, kad, kalbėdami apie dabartinę situaciją, „Neptūnas“ pasirodė puikiai. Turint omenyje, kad tai buvo pirmasis klubo sezonas Eurolygoje, jie išties pasirodė labai gerai. Jie kovėsi ir varžėsi dėl patekimo į Top 16 etapą iki pat paskutiniųjų rungtynių vakar (red. past. – su Jordi Bertomeu kalbama buvo penktadienį). Bilietai arenoje visąlaik buvo išparduodami, jie žaidė puikų krepšinį, o visi apie „Neptūną“ atsiliepė tik teigiamai. Mes esame patenkinti pirmu jų pasirodymu Eurolygoje.

Kalbant apie „Žalgirį“, jis visada ten (red. past. – Eurolygoje) ir šiemet tikriausiai vėl pateks į Top 16 etapą, ko Lietuvos krepšinis tikrai nusipelno. Net kelis paskutinius sezonus, „Žalgiris“ visada buvo konkurencinga ir stabili komanda Eurolygoje. Visada esame jais patenkinti.

– Ar jūsų nestebina tai, kad Lietuvos ekipos sugeba išlikti konkurencingos nepaisant kuklių resursų?

– Laimei, sporte ne viską lemia pinigai. Daug ką lemia atsidavimas, ilgalaikė vizija, sugebėjimas auginti ir vystyti talentus bei turėti kantrybės. Manau, jei vertintume komandas pagal šiuos aspektus, Lietuvos komandos rikiuotųsi tarp geriausių Europos komandų. Lietuvos ekipų sugebėjimas auginti žaidėjus, auginti naujus talentus yra kažkas nuostabaus. Nematau nei vienos kitos valstybės Europoje, sugebančios išauginti tokį skaičių talentingų žaidėjų. Lyginti su Lietuva galėtume tik Balkanų regioną. Manau, kad finansinių resursų trūkumą, lyginant su kitų šalių komandomis, Lietuvos klubai gali kompensuoti būtent savo sugebėjimu išsiauginti aukšto lygio krepšininkus.

– Neptūnas tapo ne tik sunkiai palaužiamu varžovu kitoms Eurolygos komandoms, bet ir sėkmingai užpildė „Švyturio“ areną, o Klaipėdoje jaučiamas ypač didelis susidomėjimas komanda. Ar komandos debiutą galime vadinti pasisekusiu?

– Be jokios abejonės. Suprantu, kad jų tikslas Eurolygoje buvo išlikti čia ilgiau, bet jie buvo labai arti to. Tai, kad pirmą kartą Eurolygoje dalyvaujanti komanda sugebėjo išlikti konkurencinga iki pat paskutinių rungtynių, mano nuomone, rodo, jog jų debiutą galima laikyti tikrai pasisekusiu. Pasikartosiu, jog viską, ką jie darė Eurolygoje, buvo atlikta aukščiausiu lygiu.

– Nuo ateinančio sezono Lietuva praras antrąją vietą Eurolygoje. Ar jūsų pozicija šiuo klausimu bent kiek pasikeitė nuo to laiko, kai buvo priimtas šis sprendimas?

– Visų pirma, turiu pasakyti, kad to negalima vadinti galutiniu sprendimu. Manau, visa tai bus aiškiau apibrėžta ateityje. Bet galiu paaiškinti, kodėl antros Lietuvos komandos nėra pirmajame projekte. O priežastis yra ta, jog paskutiniuosius ketverius metus Lietuvos komandos pasirodymai Europos turnyruose ženkliai suprastėjo.

Jei atmestume „Žalgirį“, kita Lietuvos komanda į Top 16 etapą paskutinį kartą prasimušė 2010/11 metų sezone. Europos taurėje rezultatai taip pat nebuvo geri. Taip pat turime atkreipti dėmesį, kad praėjusiais metais Lietuvos komandos žaidė ir VTB lygoje. Tai lėmė daug veiksnių, bet svarbiausia tai, jog Lietuvos komandų pasirodymas Europos turnyruose tiesiog nebuvo pakankamai geras. Todėl, Lietuvos neįtraukėme į pirmuosius kito sezono planus.

Tačiau, kas įvyks kitą sezoną, vis dar neaišku, nes viskas atsiremia į diskusijas su lygomis. O šiuo metu kalbose su lygomis nematome to progreso, kurį norėtume matyti. Esu tikras, kad iki 2015 metų kovo turėsime galutinį kito sezono Eurolygos paveikslą ir, manau, kad Lietuva jame tada irgi bus. Visada atsižvelgiame į komandų pajėgumą. Kai pradėjome rengti Eurolygą, turėjome net keturias komandas iš Graikijos. Dabar turime dvi. Tai įvyko dėl to, kad krepšinio lygis Graikijos lygoje pastaraisiais metais gerokai smuko. Tas pats įvyko ir Italijoje. Tai reiškia, kad mes visada stebime, kaip vystosi lygos, ir atsižvelgti į realijas.

Manau, kad Eurolygos paveikslas yra teisingas tuo, kad konkrečių šalių komandų kvotos atspindi tų šalių krepšinio lygį – ne tik sportinius elementus, bet ir visus kitus. Jei Lietuvoje lygis atsistatys, o lyga tuo klausimu puikiai dirba, neturiu abejonių, kad Lietuva ten bus.

– Naujoji BEKO-LKL vadovybė užsibrėžė tikslą siekti aukštesnių standartų. Jūsų nuomone, ar lyga dabar žengia teisingu keliu. Kas turi būti įgyvendinta, kad antroji vieta Lietuvai sugrįžtų?

– Net ir nekalbant apie antrąją vietą Eurolygoje, lygos vadovybė dabar daro būtent tai, ką turėtų daryti, norėdama turėti stiprią lygą. O tai ir turėtų būti pagrindinis tikslas. Pagrindinis uždavinys yra paversti Lietuvos krepšinio lygą aukščiausios kokybė standartu Lietuvos sporte. Žinant, kad Lietuva yra krepšinio šalis, jų atsakomybė yra, kad lygos standartai būtų kuo aukštesni.

Manau, kad jie sėkmingai dirba vadybos ir komunikacijos srityse bandydami padidinti arenų lankomumą, bandydami padaryti rungtynes labiau prieinamas gerbėjams. Komunikacijos ir marketingo strategijos yra būtent tokios, kokių reikia šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame naujosios technologijos mums atveria daug naujų galimybių bendrauti su gerbėjais. Viskas, ką mačiau šįryt, patvirtina, kad jie yra teisingame kelyje šiuo aspektu. Bet pagrindinis tikslas turėtų būti stipriausia įmanoma lyga, o antra vieta Eurolygoje, kaip sakiau anksčiau, jau bus to darbo pasekmė.

– Šiandien legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis švenčia 50-ąjį jubiliejų. Ką, jūsų akimis, ši didi asmenybė reiškia Europos krepšiniui bei krepšiniui apskritai?

– Mano asmenine – ne trenerio ar eksperto, bet, galbūt, buvusio, ir labai blogo, žaidėjo – nuomone Arvydas pakeitė krepšinį Europoje. Nei vienas kitas žaidėjas neturėjo tokio poveikio, kokį turėjo Arvydas. Turime daugybę puikių krepšininkų, daugybę labai talentingų krepšininkų. Ir Lietuvoje jų buvo daug. Bet tai, kaip Arvydas paveikė krepšinį, yra unikalu. Tai 216 cm (red. past. – Sabonio ūgis iš tiesų 221 cm) vidurio puolėjas, kuris yra puikus metikas, nuostabiai įžaidinėja kamuolį, o ir mąsto kaip įžaidėjas ar treneris aikštelėje. Tai yra unikalu. Niekada gyvenime nemačiau kito žaidėjo su tokiais įgūdžiais. Tai, kaip jis paveikė krepšinį Europoje yra visiškai unikalu. Pamenu, kai jis atvyko į Ispaniją ir nuo to laiko sekiau visą jo karjerą. Mes didžiuojamės, kad galėjome išvysti tokį žaidėją, kaip Arvydas, žaidžiantį Europoje. Manau, tai yra kažkas, kas ateityje gali ir nepasikartoti.

– Pastaruoju metu buvo išleistas filmas apie Arvydą Sabonį. Galbūt planuojate ir jį pamatyti ateityje?

– Žinoma (red. past. – juokiasi), aš net nežinojau. Jei yra filmas, aš būtinai jį pažiūrėsiu. Aš esu Arvydo fanas nuo pat pradžios. Nuo to laiko, kai jis vadovavo „Žalgiriui“, o dabar ir vadovaujant Lietuvos krepšinio federacijai, mus siejo labai geri ir artimi ryšiai. Manau, kad jo indėlis į Europos krepšinį buvo ir išlieka labai svarbus. Esu tuo tikras.

– Santykiai tarp FIBA ir ULEB vis aštrėja, pastaruoju metu dėl Adrijos lygos. Ar Europos krepšinyje bręsta rimtesnis konfliktas?

– Manau, vertinant situaciją tarp FIBA ir Adrijos lygos, konflikto, kuris kažkaip veiktų Eurolygą nėra. FIBA ir Adrijos lyga turi išspręsti savo reikalus. Tačiau tiesa, kad ir klubai, ir lygos aiškiai nurodė, kad jiems nepatinka naujasis FIBA patvirtintas tvarkaraštis nacionalinėms rinktinėms nuo 2017 metų. Jie aiškiai pasakė, kad tai prieštarauja pasirašytam susitarimui su FIBA, kuris nurodo, kad rinktinių varžybos negali būti vykdomos sezono metu. Šis sprendimas prieštarauja šiam kontraktui ir tai yra problema, kurią mes turime su FIBA.

Bet tuo pačiu norėčiau pasakyti, kad esu tikras, jog turėsime galimybę atviro dialogo būdu surasti visiems pusėms tinkantį sprendimo būdą, visi paaukodami šiek tiek savo interesų. Mums labai svarbu krepšinio plėtra, o rinktinės, be jokios abejonės, turi didelį poveikį krepšinio vystymuisi. Turime savo įsipareigojimus ir savo įsipareigojimus vertiname rimtai. Esu tikras, kad bendradarbiaudami su FIBA sugebėsime surasti stprendimą dėl kalendoriaus.