Kalbos apie pokyčius struktūroje, o daugiausia – apie J. Bertomeu nuvertimą, Europos žiniasklaidoje sklido pastarąsias savaites.

Jas įplieskė didžiosios dalies Eurolygos pamatinių klubų vadovų susitikimas Atėnuose, kuris tapo bene karščiausia tema lygos štabe, o J. Bertomeu iniciatyvai – pagrindine priežastimi sukviesti visus į taip anksti neplanuotą pokalbį.

„Visiems vienuolikai klubų reikėjo susitikti ir išsikalbėti, – antradienį vakare iš Ispanijos grįžęs į Lietuvą, tinklalapiui „BasketNews.lt“ kalbėjo „Žalgirio“ vadovas P. Motiejūnas. – Bet sakau – nei Atėnuose buvo kažkas tokio, kaip buvo piešiama, kad vyksta lyg kažkas revoliucinio, nei kažkas dabar atsitiko. Džiaugiuosi, kad ir toliau išliekame vieningi, nebuvo jokio susiskaldymo, slaptumo. Eurolyga toliau važiuoja kartu.“

Neeilinis 7 iš 11 komandų vadovų pasimatymas Graikijoje žiniasklaidoje liko apipintas paslaptimis, didžiausia jų – kylantis klubų noras žengti į naują erą su kitu lygos lyderiu. Visgi P. Motiejūnas tinklalapiui „BasketNews.lt“ paneigė, jog komandos apskritai kalbėjo apie tai tarpusavyje.

„Keista, kad buvo prirašyta visko. Įvyko kažkoks nesusikalbėjimas, nebuvo kalbų apie Jordi darbą nei viename, nei kitame susitikime, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ teigė „Žalgirio“ direktorius. – Normalu, kad susitikome be kitų klubų. Spauda apipaišė slaptumo ir kitais dalykais. Prisigalvoti galima visko. Manau, kad buvo sukurta audra arbatos stiklinėje.“

Pasibaigus posėdžiui Barselonoje, Eurolygos pagrindą sudarantys vienuolika klubų vienu metu ir savo kalbomis išleido trijų punktų žinutę. Du iš jų pabrėžė komandų vieningo darbo svarbą lygos sėkmei, o trečiasis – poreikį dar labiau įtraukti klubus į turnyro valdymo struktūrą.

Nors pastaroji sąlyga skamba lyg naujai, P. Motiejūno teigimu, tai yra labiau oficialumų sutvarkymas.

„Yra du skirtingai dalykai: vienas – teisinis, kitas – praktinis, kaip būdavo anksčiau, – teigė P. Motiejūnas. – Bendravimas ir teisės buvo suteiktos klubams, jos ir liko, o dabar norime teisiškai susitvarkyti tai, kad realybė atitiktų ir teisinius dalykus. Nematau nieko naujo ar kažko, kas nebuvo daroma iki šiol. Sprendimai iki šiol buvo derinami kartu su visais. Suėjo terminai, kai įgaliojimai baigėsi, todėl yra pakeitimai, o ne dėl to, kad įvyko kažkas kito.“

Ar klubai siekia turėti didesnius svertus priimant finansinius sprendimus?

„Nėra taip, kad mes neturėjome tos galios, – pabrėžė P Motiejūnas. – Dabar viskas yra dėl to, kad ir teisiškai mes galėtume valdyti. Aišku, kad yra krizė, visiems klubams yra nelengva ir visi nori labiau įsigilinti, kas yra sveikintina.

Esant krizei, visi ieškome būdų, kaip padėti vienas kitam, išjudėti su mažiausiais nuostoliais ir kad lyga toliau augtų. Jeigu nebūtų tos krizės, nebūtume nieko judinę. Kai pamatėme, jog neturime pinigų iš bilietų, žiūrime, kaip maksimaliai susimažinti nuostolius ir pasididinti pajamas, kur anksčiau gal žiūrėdavome šiek tiek paprasčiau ir skirdavome ne tiek daug dėmesio.“

Be karštųjų temų, Eurolygos būstinėje buvo atgaivintos diskusijos ir dėl kitų jau anksčiau suformuluotų krypčių, tokių kaip uždara lyga ir algų kepurė. Klubai išreiškė norą grįžti prie lygos modelio tobulinimo, o pagrindiniu pavyzdžiu yra laikoma organizacija kitoje Atlanto pusėje.

„Reikia suprasti, kad mes metus nebuvome susitikę visi kartu dėl COVID-19. Susitikimai internetu nėra kaip gyvi susitikimai. Buvo ir anksčiau kalbų tiek apie uždarą lygą, tiek apie algų kepures, bet tos kalbos buvo šiek tiek apstojusios vien dėl to, kad mes nebuvome susitikę gyvai. Dabar vėl kalbėjome, kad mums to trūksta ir to reikia. Gilinsimės ir žiūrėsime. Kryptis nebus pasikeitusi. Vis tiek žiūrime į NBA, kaip kontroliuoti išlaidas, „fair-play“ modelį, ir ieškoti būdų, kaip įvesti finansinį stabilumą“, – bendraudamas su tinklalapiu „BasketNews.lt“, tęsė P. Motiejūnas.

„Žalgirio“ direktoriui dėliojantis mintis po Eurolygos posėdžio, antradienį įvyko pokyčiai vietiniame fronte – LKL nuo 2021-2022 m. sezono startuos su 11 komandų ir trijų ratų formatu.

Lietuvos klubai su tokiu siūlymu sutiko tik po karštos diskusijos, kurioje Kauno ekipa savotiškai liko viena prieš kitus.

„Žalgiris“ laikėsi pozicijos – dėl pašėlusio grafiko Europoje žaisti mažiau rungtynių vietinėje lygoje, o likę klubai naujos sistemos užtvirtinimui kėlė savo sąlygą – kad daugkartiniai Lietuvos čempionai trečiąjį ratą garantuotai žaistų išvykose. Kitų komandų tarpusavio dvikovoms šį klausimą išspręs burtai.

„Kitų klubų pozicija – padėti „Žalgiriui“, mes esame už tai dėkingi, – sakė P. Motiejūnas. – Žiūrint iš mūsų pusės, kadangi pas mus – didžiausi krūviai, rungtynių yra per daug. Žaisti po keturis kartus vieniems su kitais, mūsų manymu, nei žiūrovams per daug įdomu, nei patiems žaidėjams įdomu.

Bet lyga daro, ką jie gali, o mes žiūrime, kaip galime padėti. Kad ir kaip būtų skausmingas ir sunkus klausimas dėl trečiojo rato išvykose, mūsų fanai yra nuskriausti ir yra šiokia tokia nelygybė. Suprantame, jog tai – kaina, kurią turime mokėti, kad turėtume papildomas šešias savaites apsaugoti žaidėjus, pasiruošti Eurolygai ir stengtis išnaudoti privalumą, jog LKL – šiek tiek silpnesnis nei kiti nacionaliniai čempionatai, kuriuose žaidžia Eurolygos komandos.“

Visgi vertinant viso sezono krūvį vietiniame fronte, „Žalgiriui“ LKL geriausiu atveju teks sužaisti tik ketveriomis rungtynėmis mažiau, mat sulig naujo formato tvirtinimu buvo prailgintos atkrintamųjų serijos. Ketvirtfinaliuose ir pusfinaliuose buvo grįžta prie kovos iki 3 pergalių, o finaluose – iki 4.

Nė karto nesuklupęs atkrintamosiose, Kauno klubas keturių ratų sistemoje sužaidžia 44 rungtynes (36 reg. sezone, 2 ketvirtfinalyje ir po 3 pusfinalyje ir finale). Pagal trijų ratų modelį tokiu atveju tenka 40 rungtynių (30 reg. sezone, po 3 ketvirtfinalyje ir pusfinalyje, o finale – 4).

„Nenoriu sakyti nieko blogo, bet atrodo, kad televizija per daug diktuoja sąlygas, o visos komandos – to įkaitės, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė P. Motiejūnas. – Bet kiek kalbame su Remigijumi Milašiumi, suprantame, jog jiems nepavyksta kitaip surinkti finansų. Ne kartą yra kalbėta šita tema. Mes norėtume kitaip, bet yra kaip yra.“