Pereiti į pagrindinį turinį

Kaune kaip namie besijaučiantis M. Schilleris – apie adaptaciją ir M. Grigonio augimą

2021-01-07 23:22

Treneriui Martinui Schilleriui jau nebereikia navigacijos, kad rastų reikiamus kelius Kauno mieste. Penktą mėnesį antrajame pagal dydį Lietuvos mieste gyvenantis strategas iš Austrijos sako taip susipažinęs su Kaunu, kad čia jaučiasi kaip namie.

Martinas Schilleris
Martinas Schilleris / Evaldo Šemioto nuotr.

Visiškai prisitaikęs prie naujos gyvenimo aplinkos, jis vis geriau jaučiasi ir profesinėje aplinkoje.

Kauno „Žalgiris“ pirmą Eurolygos ratą baigė turėdamas 10 pergalių per 17 turų ir toks rezultatas garantuoja šeštąją turnyrinės lentelės vietą.

Visgi turnyrinė vieta nėra tik tai, į ką žvelgia žalgiriečių treneris.

„Žiūrint pragmatiškai, į turnyrinę lentelę, mes turime 10 pergalių, kas yra labai gerai, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje prieš antrojo Eurolygos rato pradžią sakė Schilleris. – Bet reikia žvelgti giliau nei turnyrinė lentelė. Puolime buvome gana stabilūs, parodėme aiškų tobulėjimą gynyboje. Mūsų tikslas yra tobulinti gynybą, manau, mums tai svarbiausias dalykas.“

„Žalgirs“ Eurolygoje fiksuoja penkių pergalių seriją, šešerias rungtynes iš eilės nepraleido daugiau nei 73 taškų, o Marius Grigonis spindi ne tik savo komandos, bet ir visos Eurolygos mastu.

Apie tai ir „Žalgirio“ pirmąją sezono pusę Schilleris kalbėjo ketvirtadienio konferencijoje.

– Treneri, čia atvykote kaip naujas žmogus iš kitokio pasaulio, ir tai turėjo būti sudėtinga situacija. Ar jau buvo taškas, kada galėjote pasakyti, kad čia visiškai prisitaikėte?

– Per savo gyvenimą daug keliavau ir daug kartų buvau naujose situacijose – ar keisdavau vietą pačioje šalyje, ar vykdavau į kitą šalį, ar į visai kitą žemyną. Turiu patirties keliaujant ir prisitaikant, bet patirtis neatstos prisitaikymo periodo, jis tiesiog yra. Tai suteikia patirties, bet nesutrumpina adaptacijos.Prieš pora dienų kaip tik kalbėjausi su savo asistentu Arne. Po rungtynių mes visada išgeriame kavos ir važiuojame per miestą. Turime kelis kelius, bet dažniausiai važiuojame vienu. Dabar jau pasekiau tokią vietą, kur visiškai įpratau prie Kauno. Tai – žmogiška, kai susiduri su nauja vieta. Kai atvykau į JAV, man reikėjo laiko priprast prie plačių gatvių ir didelių automobilių. Po pusmečio tai buvo normalu. Kaune dabar jaučiuosi kaip namie. Asmeniniame gyvenime jaučiuosi prisitaikęs.

Profesiniame pasaulyje, aišku, yra prisitaikymo. Jeigu nebūčiau prisitaikęs, galimai čia nebesėdėčiau (juokiasi). Tiesiog taip yra. Bet tuo pačiu esu labai toli nuo to, kad sakyčiau, jog visiškai prisitaikiau. Manau, kad niekas niekur neprisitaiko iki galo, tai tokia šio darbo realybė. Čia kasdien būna tiek iššūkių, kad, manau, visiškai prisitaikyti niekada nebus įmanoma. Ar treneris Šaras, ar kitas treneris, manau, kad niekas nebus iki galo prisitaikęs.

– Juokavote, kad galėjote čia nebesėdėti. Ar kada buvo atėjusi tokia mintis, kad viskas?

– Ne, niekada. Niekada nebuvo tokios minties.

– Jūsų auklėtinis Marus Grigonis per pirmąjį Eurolygos ratą tapo vienu geriausiu Eurolygos atakuojančiu gynėju, jeigu ne pačiu geriausiu. Kas jūsų nuomone jam padėjo padaryti šį šuolį į elitą?

– Pirmiausia, visos savybės, kurias jis turi. Jis gali ir mesti, ir žaisti du prieš du. Tai svarbiausia savybė. Tokiose situacijose jis būna dažnai ir jas išpildo labai kokybiškai. Jis labai sunkiai dirba.

Kalbant apie jo asmenines savybes, jis tikras profesionalas. 100 proc. profesionalas. Jis nori laimėti. Ir tai yra svarbus faktorius. Esu jaunas, bet mačiau nemažai profesionalių krepšininkų, ir yra vienoks noras laimėti ir kitoks noras laimėti. Jis nori laimėti. Ir tai yra svarbus jį apibūdinantis faktorius.

– Nigelas Hayesas taip pat tapo vienu svarbiausių komandos žaidėjų. Ar galima sakyti, kad Steve’o Vasturios trauma savotiška išėjo į naudą, nes Nigelas pasislinko į trečią poziciją ir jo žaidimas per dvi pozicijas stipriai prisidėjo prie komandos žaidimo pagerėjimo?

– Pirmiausia pasakysiu, kad bandžiau prisikviesti Nigelą į Jutą. Neturėjau šansų. Mes jį atsiskraidinome į Jutą trims dienoms, prieš dvejus metus, kai jis jau buvo pasirašęs sutartį su „Žalgiriu“, bet galėjo išeiti į NBA. Bet mes galėjome pasiūlyti tik dvipusį kontraktą, kokį jis prieš tai jau turėjo su Niujorko „Knicks“. Nėra daug prasmės pasirašinėti antrą dvipusį kontraktą, jeigu esi tokio lygio žaidėjas. Bent jau aš taip matau, o jis, akivaizdu, galvojo taip pat. Mes neturėjome galimybės jo pasikviesti, bet vis tiek atsiskraidinome, nes jo norėjau ir aš, ir mano buvęs klubo generalinis direktorius.

Jis man visada patiko kaip žaidėjas, todėl, tiesą sakant, nesu nustebęs dėl jo pasirodymo. Man labai patinka jo pozicijos žaidėjai – ketvirtas, iš toli pataikyti galintis ketvirtas numeris. Man tai labai svarbu. Dėl to žinojau, kad jis dažnai turės kamuolį savo rankose ir turės progas. Manau, kad jis tikrai puikiai padirbėjo ir labai džiaugiuosi.

Noriu paminėti, kad jis labai daug ir sunkiai dirba, įdeda daug pastangų, kad būtų geresnis, ir tai matosi aikštėje.

Nenoriu sakyti, kad tai išėjo į naudą, nes traumuotas žaidėjas nėra nauda. Bet noriu pabrėžti, kad Nigelas laba gerai prisitaikė prie trečios pozicijos. Joje jis žaidė prie trenerio pernai. Nėra lengva žaisti per dvi pozicijas abejose aikštės pusėse, o jis buvo ypatingai geras. Gynyboje jis mums duoda savo dydį ir tuomet gaunasi savotiškas domino efektas, nes jeigu Nigelas žaidžia trečiu, tai reiškia, kad Jankis arba Augustine’as žaidžia ketvirtu. Dėl ko mes gauname dar daugiau dydžio.

– Žvelgiant į antrą sezono pusę, kur norėtumėte matyti didžiausią komandos augimą?

– Gynyboje. Reikia būti stabiliems. Gruodį gynyboje buvome labai geri, turėjome labai gerą įmestų ir praleistų taškų skirtumą. Bet tai turi būti stabilu, negali būti tik mėnuo. Nors mėnuo ir tai yra gerai lyginant su tuo, kur buvome prieš tai. Ties tuo reikia dirbti, reikia norėti būti geresniam.

– Rytoj laukia dvikova su „Chimki“. Kuo pasižymi ši komanda?

– Neturėjome daug laiko pasiruošti šioms rungtynėms dėl to, kad žaidėme taurės rungtynes, tačiau akivaizdu, kad pagrindinis akcentas bus pažinoti varžovus. Pagrindiniai žaidėjai yra Švedas ir Bookeris, mano akimis, ypač jų kombinacija. Jie labai gerai jaučia vienas kitą pikenroluose. Tai bus didelis iššūkis. „Chimki“ yra labai daug potencialo turinti puolime komanda, žaidžia greitai ir meta daug tritaškių, turi daug iš toli pataikančių žaidėjų. Svarbu bus sustabdyti greitą puolimą ir neleisti laisvai mesti metimų. Tai bus pagrindiniai iššūkiai.

– Ar turite informacijos, ar Timma, Jerebko ir Monia žais rytojaus rungtynėse?

– Ruošiamės tam, kad bus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų