Nors kol kas vyksta tik pasiruošimas sezonui, stratego braižas pamažu jau ima aiškėti.

Nuo rugpjūčio 14 dienos sportuojantys žalgiriečiai sužaidė trejas draugiškas rungtynes ir visuose susitikimuose pasiekė lengvas pergales.

Dėl koronaviruso pandemijos tik Lietuvoje pasiruošimą sezonui vykdantis „Žalgiris“ pirmajame savo mače 92:59 nušlavė Rygos VEF, vėliau 102:71 neturėjo vargo su Utenos „Juventus“ ir 102:78 su Panevėžio „Lietkabeliu“.

Kokį didžiausią skirtumą „Žalgirio“ žaidime, lyginant su Šarūnu Jasikevičiaus periodu Kaune, įžvelgė Utenos ir Panevėžio komandų treneriai?

„Labai jautėsi laisvė, – nieko nelaukęs didžiausią skirtumą tinklalapiui basketnews.lt įvardijo „Juventus“ vairininkas Žydrūnas Urbonas. – Su Šaru pirmaisiais sezonais to visai nebuvo, praėjusį sezoną laisvumo atsirado šiek tiek daugiau, bet dabar žaidimas yra visai išlaisvintas.“

Š. Jasikevičiui svarbiausia visada buvo tai, kad būtų susikurtas pats geriausias metimas, todėl neretai gerą progą turintis krepšininkas atlikdavo dar vieną perdavimą žaidėjui, kuris atsidurdavo idealioje pozicijoje.

Dėl to Š. Jasikevičiaus „Žalgiryje“ dažnai per vieną ataką buvo po kelis kartus žaidžiamas derinys du prieš du, o atakos užtrukdavo beveik visą joms skirtą laiką.

„Dabar jie iškart bėga į greitas atakas, daug negalvodami šveičia metimus, net ir gavus pusprogę“, – apie laisvumą kalbėjo Ž. Urbonas.

„Dabar viskas labai gerai matosi laisvume, – pažymėjo „Lietkabelio“ trenerio asistentas Laimonas Eglinskas. – Jeigu žaidėjas mato, kad yra proga atakuoti ar užbėgti į greitą ataką, tuomet tai ir daro, neperlaiko kamuolio ir neišdegina 24 sekundžių atakos laiko.“

Žvelgiant į statistiką draugiškose rungtynėse, kol kas labiausiai išsiskiria kauniečių tritaškių taiklumas. Šiuose mačuose „Žalgiris“ vidutiniškai išmetė po 25,7 tritaškio ir pataikė po 14,3 metimo (55,8 proc.).

Pirmuose dviejuose mačuose M. Schillerio kariauna vidutiniškai atliko po 30,5 tritaškio, tačiau trečiajame susitikime iš trijų taškų zonos atakavo tik 16 kartų, todėl vidurkis sumažėjo iki panašaus į tą, kurį praėjusį sezoną matėme Eurolygoje (23).

„Sunku pasakyti, kad jie labiau remiasi tritaškiais, tiesiog jų puolime atsirado daugiau laisvės, jie tikrai patys nebijo atakuoti, todėl toks ir tritaškių skaičius“, – mano L. Eglinskas.

Nors, lyginant su praėjusiu sezonu Eurolygoje, kauniečiai kol kas nesusikuria daugiau metimų nei iš žaidimo (vid. po 57,6), nei nuo baudų metimų linijos (vid. po 17,7), taip pat suklysta po 19 kartų, tačiau demonstruoja puikų taiklumą ir dėl to fiksuoja stulbinamą rezultatyvumą (vid. 98,7 taško).

Iš dvitaškio zonos komanda pataiko 64,8 proc. metimų (62/96), iš tritaškio – 55,8 proc. (43/77), o nuo baudų metimų linijos – 81,1 proc. (43/53).

Žalgiriečiai vidutiniškai per mačą praleidžia po 69,3 taško, tačiau leidžia varžovams susikurti daugiau metimų.

Trys „Žalgirio“ varžovai vidutiniškai per mačą išmesdavo po 60 metimų iš žaidimo, arba 2,4 šūvio daugiau nei kauniečiai. „Žalgiris“ iš žaidimo atliko daugiau metimų tik prieš „Juventus“ (63-62).

Nuo baudų metimų linijos oponentai atlikdavo vidutiniškai po 26 metimus, arba 8,3 metimo daugiau nei „Žalgiris“.

Iš kur tokie skaičiai? „Žalgirio“ varžovai pramesdavo kur kas daugiau metimų, todėl automatiškai puolime sugriebdavo daugiau kamuolių. Kauno ekipos varžovų atkovotų kamuolių vidurkis puolime buvo 11, kai kauniečių – po 6,3. Klaidų skaičius buvo beveik vienodas – „Žalgirio“ varžovai prarado vienu kamuoliu mažiau.

Didesnis metimų skaičius „Žalgirio“ oponentams nepadėjo, mat jie iš žaidimo pataikė tik 35,6 proc. metimų.

Žalgiriečių gynyba, anot „Juventus“ ir „Lietkabelio“ trenerių, pernelyg nepasikeitė, tačiau Ž. Urbonas išskyrė vieną pokytį.

„Dabar „Žalgiris“ nuolatos naudodavo side gynybą, – sakė Ž. Urbonas. – Šaro komandoje krepšininkai stengdavosi keistis, stepoutinti, uždaryti stipriąją ranką, o dabar nuolat naudojama side gynyba, tai buvo didžiausias skirtumas nuo ankstesnių metų.

Mes tam buvome nepasiruošę. Tai yra rečiau naudojama gynyba, nieko kažko naujo, bet šiek tiek kitokia gynyba ir sezono pradžioje nėra lengva ją įveikti, nes dar nesame susitarę, ką prieš ją darysime. Taip jie nukirto kelis mūsų derinius, o sezono pradžioje jų tiek daug žaidėjams ir nespėji prigrūsti į galvą.“

Su side gynyba krepšininkai stengiasi varžovui neleisti prasiveržti arčiau krepšio, o vietoje to oponentą nukreipia link galinės linijos. Tuomet „Žalgirio“ žaidime varžovas, ieškantis, kam atiduoti perdavimą, yra dvigubinamas.

Draugiškose rungtynėse kol kas individualiai geriausiai sekasi Mariui Grigoniui, kuris vidutiniškai pelno po 16 taškų, atkovoja po 4 kamuolius bei atlieka po 4,7 rezultatyvaus perdavimo.

„Labiausiai jautėsi Grigonio lyderystė, bet taip ir turėtų būti, jis yra pagrindinis komandos atakuojantis gynėjas bei privalo vesti komandą į priekį“, – pažymėjo Ž. Urbonas.

„Manau, ne paslaptis – visi galvoja, kad Grigonis bus vienas iš vedančių žaidėjų. Tai matėsi ir mūsų rungtynėse, – kalbėjo L. Eglinskas. – Daugiau kažką išskirti negalėčiau, „Žalgiris“ vis tiek Lietuvos mastu yra stipri komanda ir bet kuriose rungtynėse gali vis kitas sužaisti.“

Marius Grigonis, Thomasas Walkupas, Steve‘as Vasturia, Nigelas Hayesas ir Joffrey Lauvergne‘as visas rungtynes pradėjo starto penkete.

Ryškiausias „Žalgirio“ tarpsezonio pirkinys J. Lauvergne‘as renka po 10,3 taško, 5,7 atkovoto kamuolio (geriausias rezultatas komandoje) ir 3 rezultatyvius perdavimus. Jis į Panevėžio klubo krepšį įmetė 19 taškų ir pasiruošimo etape sužaidė rezultatyviausias rungtynes tarp visų žalgiriečių.

Kaip panevėžiečiams pasirodė šis vidurio puolėjas, kuris, lyginant su praėjusiais sezonais, dabar yra gerokai lieknesnis?

„Sprinteriu jis dar netapo, – šypsodamasis sakė L. Eglinskas. – J. Lauvergne‘as atrodė neblogai, treneriai jį keitė per kelias pozicijas, pasirodė visai mobilus.“

N. Hayesas kauniečiams prideda po 12,3 taško, o iš tolimos distancijos pataikė 10 metimų iš 15. Pagrindinis snaiperis Artūras Milaknis realizavo 9 tritaškius iš 14 ir fiksuoja 11 taškų rezultatyvumą.

Komandai vadovaujančio T. Walkupo vidurkiai – 7,7 taško ir 6 rezultatyvūs perdavimai (geriausias rezultatas komandoje).

„Žaidžiant su mumis J. Lauvergne‘as nebuvo toks pastebimas, – sakė Ž. Urbonas, į kurio vadovaujamos „Juventus“ krepšį prancūzas įmetė tik 4 taškus. – Vis tiek svarbiausi „Žalgiryje“ yra perimetro žaidėjai: Lukas Lekavičius, T. Walkupas, Marius Grigonis. Be to, mūsų aukštaūgiai taip pat nėra silpni, todėl J. Lauvergne‘ui galbūt nebuvo taip lengva sužaisti. Man daugiau problemų sukelia N. Hayesas, toks ketvirtas numeris, kuris turi visišką laisvę ir vieną po kito pataiko tritaškius.“

Nors draugiškose rungtynėse „Žalgiriui“ didelių problemų nekyla, vis tik geriau kauniečių žaidimas atsispindės susidūrus ne su LKL, o su savo kalibro komandomis.

„LKL lygmenyje jie ir turi taip žaisti, rezultatas tai parodė, viską laimėjo plius 30, – sakė Ž. Urbonas. – Mes turime tik vieną kitą žaidėją, kurie gali tą dieną sužaisti Eurolygos lygiu, o „Žalgiryje“ tai daro visi, pasirodę aikštėje. Taip, tai yra aukščiausio lygio komanda, bet įdomiausia bus tai, kaip jie atrodys su savo lygio klubais, žaidžiančiais Eurolygoje.“

Tokio lygio pasitikrinimą „Žalgiris“ turės jau artėjantį savaitgalį, Eurolygos draugiškame turnyre. Šeštadienį 19 val. M. Schillerio kariaunos lauks Atėnų „Panathinaikos“ patikrinimas, o sekmadienį kauniečiai susidurs su Berlyno ALBA arba Milano „AX Armani Exchange“.