Treneris taip pat pradinėje savo kalboje išskyrė didžiausią pasaulio talentą Victorą Wembanyamą, kuris per 23 minutes spėjo surinkti 20 taškų, 9 atkovotus kamuolius ir 23 naudingumo balus.

„Sveikinimai prancūzams, nėra abejonių, kas šiandien buvo stipresnis, – spaudos konferenciją pradėjo Kemzūra. – Jie mus uždominavo, buvo fiziškesni. Taip pat... Tu žinai dydį, bet kai atvyksta toks žaidėjas kaip Victoras Wembanyama, supranti tikrą dydį. Internete gali tiesiog įsivaizduoti, o aikštėje tu supranti tikrą jo įtaką. Puolant prieš jį mes tiesiog negalime matyti krepšio.“

Prancūzijos rinktinė surinko 115 naudingumo balų, kai lietuviai – 61, o intriga mače išgaravo jau trečiojo kėlinio viduryje, kai svečiai pabėgo 19 taškų į priekį – 57:38.

Treneris teigė, kad komanda gavo gerą niuksą, tačiau laiko apie tai galvoti nėra, kadangi jau pirmadienį išvykoje laukia mūšis su Juodkalnija.

„Geriausi vaistai – pergalė, – apie psichologiją po skaudžių pralaimėjimų kalbėjo Kemzūra. – Reikia laimėti, tai yra geriausi vaistai. Gavome gerą niuksą, pajutome, koks turi būti agresyvumas.

Negaliu pasakyti, kad vyrai saugojosi per treniruotes, tikrai ne, bet reikia surasti dar aukštesnę pavarą. Mes, treneriai, turime dar labiau supaprastinti užduotis, kad būtų viskas aiškiau žaidėjams, nes informacijos netrūksta. Lengva nebus, visi kalba apie tą vieną pergalę, bet tas paskutinis žingsnis visada yra sunkiausias. Turime surasti valios ir būdų tai padaryti.

Esame išmokinti Jasikevičiaus apie kontaktą. Vienas fiziškumo požymių, kai žaidi kietai, bet pro tave praeina, reikia sužaisti dar kiečiau. Manau, kad mes šito nepadarėme, reiškia rezervas – neišnaudotas.“

– Per pirmą pusę suklydote 10 kartų, o mačą baigėte su labai prastu pataikymu iš žaidimo. Kuriose vietose sunkiausiai sekėsi susikurti metimus?

– Mums viską apsunkino kamuolio spaudimas, jų agresyvumas. Jie turėjo daugiau kamuolio valdytojų, mes nesugebėjome taip spausti gynyboje. Nuo šito reikia pradėti – jie pasiekė geresnį agresyvumo lygį. Kitas dalykas, mūsų pikenrolus sustabdė jų stūmimas nuo užtvarų. Aš nemeluosiu, paklauskite vyrų, mes dirbome ties šitu ir treniruotėse visai neblogai gavosi. Šiandien mes šito neįgyvendinome, nebuvome agresyvūs, kamuolys nevaikščiojo ir greitų atakų neišnaudojome.

Reiktų klausti Mindaugo Kuzminsko, norėjome jį išnaudoti arčiau krepšio, kur atrodo turėjome pranašumą, bet realiai jo neišnaudojome. Turbūt, kai 223 cm stovi su ilgomis rankomis, nėra lengva užsibaigti.

– Kalbant apie gynybą prieš Wembanyamą, pirmoje rungtynių pusėje jį dengė ketvirti numeriai, po pertraukos – penkti. Jūsų akimis, kam geriau sekėsi jį pristabdyti?

– Padarėme pakitimus ir kitaip gynėmes du prieš du situacijas. Kuomet jį dengė ketvirti numeriai, kentėjome nuo antrų šansų. Įprotis yra formuojamas per laiką ir žaidėjai ateina su įpročiais iš klubų. Mes nenorime eiti iš priekio su Wembanyama, jis tiesiog per aukštas tam, bet yra toks įprotis. Aš manau, kad su penktais numeriais mums sekėsi geriau.

– Kiek liko idėjų iš vasaros rinktinės? Kalbu daugiau apie gynybos sistemas.

– Jos liko daugiau mažiau tos pačios, bet kardinaliai pakeitėme susitarimus prie pikenrolų. Stūmėme kamuolį nuo užtvaros, liko keitimąsis, bet ne su visais gali tai objektyviai naudoti.

– Gynėjų grandis sąlyginai turėjo ūgio, fiziškumo pranašumą. Kodėl nepavyko jo išnaudoti?

– Kamuolį reikia gauti laiku ir reikiamoje vietoje. Kitas dalykas, reikia, kad žaidėjas mokėtų sužaisti. Galbūt tai daugiau planavome su Vaidu Kariniausku, bet jam rungtynės nesusiklostė. O kiti gynėjai – nėra tokie geri žaidėjai žaisti nugara į krepšį ir tai būtų ne komforto zona. Negalime tikėtis, kad aš tai žaidėją per tris dienas išmokinsiu. Taip pat grįžtu prie Wembanyamos. Kai jis ten stovi, permesti per jį yra sudėtinga.