Renesansą Pasvalyje išgyvenantis K. Giedraitis: nenorėjau prasėdėti ant suolo

Didžiąją 2019-2020 metų sezono dalį ant atsarginių „Ryto“ žaidėjų suolelio praleidęs 194 cm ūgio gynėjas analogišką situaciją dėl didžiulės konkurencijos jo pozicijoje pamatė ir šiemet. Anot K. Giedraičio, pokyčiai buvo būtini.

„Šiemet norėjau žaisti, o „Ryte“ mačiau, jog daug laiko pasireikšti negausiu. Nenorėjau antrą sezoną prasėdėti ant suolo ir pradėjau ieškotis komandos, kurioje gaučiau rimtesnį vaidmenį“, – apie susiklosčiusią padėtį tinklalapiui „BasketNews.lt“ kalbėjo K. Giedraitis.

Vos atvykęs į Pasvalį K. Giedraitis sužibo ryškiausiomis spalvomis. 22-ejų krepšininkas per ketverias LKL rungtynes spėjo tapti rezultatyviausiu „Pieno žvaigždžių“ krepšininku ir kol kas yra 40-50-90 klubo narys.

Per susitikimą K. Giedraitis vidutiniškai pelno po 13 taškų (47 proc. dvit., 70 proc. trit., 93 proc. baud.), atkovoja po 2 kamuolius, atlieka po 2 rezultatyvius perdavimus bei renka po 15 naudingumo balų vidurkį.

Toks maloniai nustebinęs legendinio Lietuvos krepšininko Andriaus K. Giedraičio atžalos spindesys turi įtakos pagerėjusiems „Pieno žvaigždžių“ rezultatams.

Gedimino Petrausko auklėtiniai laimėjo paskutines trejas LKL dvikovas, o praėjusį šeštadienį pasvaliečiai pateikė sensaciją, kuomet savo aikštėje ant menčių parklupdė Vilniaus „Rytą“ (82:79).

Ironiška, tačiau K. Giedraitis buvo vienas pagrindinių savo ekipos budelių. Gynėjas į „Ryto“ krepšį per 21 minutę pelnė 15 taškų (3/4 trit.) ir surinko 17 naudingumo balų.

Noriu žaisti kuo daugiau ir padėti komandai laimėti.

Tinklalapiui basketnews.lt sparčiai savo akcijas keliantis K. Giedraitis papasakojo apie sprendimą išvykti iš „Ryto“, šeimos palaikymą, augantį vaidmenį Pasvalyje, sėkmingo žaidimo priežastis, treniruotes su broliu ir sezono tikslus.

– Esate užaugęs sportininkų šeimoje. Kaip jie reagavo į šį karjeros pokytį?

– Su tėčiu ir broliu visuomet daug kalbamės krepšinio temomis. Sezonui prasidėjus su tėčiu priėjome bendros nuomonės, jog nereikėtų šiemet sėdėti ant suolo ir pats laikas parodyti savo rezultatus ne tik Nacionalinėje, bet ir Lietuvos krepšinio lygoje. Džiaugiuosi, jog šeima palaikė šitą mano žingsnį ir skatino tai padaryti.

– Kaip sekasi įsilieti į komandą?

– Neblogai. Žinoma, dar reikia laiko iki galo perprasti trenerio Gedimino Petrausko taktiką bei priprasti prie vaidmens, kad esu nuo suolo kylantis ir energijos turintis įnešti žaidėjas. Viskas eina gera linkme ir noriu kuo greičiau visiškai įsilieti bei padėti savo komandai visu pajėgumu.

Komandos draugai taip pat labai šiltai mane priėmė. Atvykau į labai šiltą ir gerą komandą. Tiek su užsieniečiais, tiek su lietuviais greitai radau bendrą kalbą. Visi man padėjo kuo greičiau apsiprasti, supažindino mane su Pasvaliu ir čia esančia aplinka.

– Nuo pat pirmųjų rungtynių Pasvalyje gaunate daug žaidimo laiko. Ar tikėjotės taip greitai sulaukti trenerio pasitikėjimo?

– Taip greitai tikrai ne, nes visgi ką tik atvykau. Žinoma, čia dar ne viskas. Noriu po truputį vis labiau didinti trenerio Petrausko pasitikėjimą ir po truputį išsikovoti vis didesnį vaidmenį. Čia tik pradžia. Kol kas turime traumuotų žaidėjų ir laikas parodys, kaip kis mano minutės ir vaidmuo.

– Didžiąją praėjusio sezono dalį praleidote ant atsarginių žaidėjų suolo. Koks jausmas vėl mėgautis krepšiniu ir turėti svarbų vaidmenį?

– Nepasakyčiau, kad visiškai sėdėjau ant suolelio. Aišku, žaisti norėjosi daugiau, bet treniravausi su aukščiausio lygio krepšininkais ir labai aukšto lygio treneriu Dainiumi Adomaičiu. Buvimas tokioje aplinkoje duoda daug patirties ir ne visi turi galimybę būti Europos taurės komandoje. Nepaisant nedidelio vaidmens, stengiausi pasiimti viską, ką galėjau, treniruotėse išmokau daug dalykų. Atvykęs į Pasvalį bandau pritaikyti sukauptą patirtį. Esu labai pasiilgęs krepšinio.

– Vos atvykęs į Pasvalį demonstruojate rezultatyvų žaidimą. Kokios to priežastys?

– Kitos komandos nelabai manęs pažįsta, nes LKL nebuvau parodęs, ką galiu. Daugelis varžovų trenerių man pernelyg didelio dėmesio neskiria, todėl taip ir gaunasi. Yra ir sėkmės faktorius, kai nemažai metimų tiesiog sukrenta į krepšį. Tiesiog stengiuosi rodyti norą, padėti komandai ir vykdyti trenerio nurodymus.

– Trejos jūsų sėkmingos rungtynės pažymėtos „Pieno žvaigždžių“ pergalėmis. Kiek jūsų prisijungimas prie komandos turi įtakos komandos rezultatams?

– Nežinau. Manau, kad anksti apie tai kalbėti, čia sužaidžiau vos kelerias rungtynes. Tikrasis mūsų vaizdas pasimatys, kai visi būsime sveiki ir apie kažkokius rezultatus kalbėti dar gana anksti. Nenoriu sureikšminti kelių gerų rungtynių, reikia tiesiog taip ir toliau sistemingai dirbti. Viską parodys laikas.

– Toks jausmas, kad kiekvieną sezoną ant parketo jaučiatės vis tvirčiau. Ką labiausiai patobulinote per šį tarpsezonį?

– Šį tarpsezonį turėjau patį geriausią treniruočių partnerį – savo brolį Dovydą. Praėjęs sezonas Dovydui Ispanijoje dėl koronaviruso taip pat buvo trumpesnis, todėl jis į Lietuvą grįžo anksčiau nei įprastai ir visą laiką paskyrėme treniruotėms. Kai turi aukšto lygio partnerį, automatiškai greičiau tobulėji pats. Džiaugiuosi, jog galėjau prisiminti kokią darbo etiką turi mano brolis. Tiek prieš treniruotę, tiek po jos Dovydas viską atlieka labai preciziškai ir iš jo pasisėmiau dar daugiau profesionalaus požiūrio į darbą.

Kalbant apie konkrečią specifiką, šią vasarą labiausiai dirbau ties metimu. Norėjau nušlifuoti metimą po driblingo ir sustiprinti save žaidžiant situacijose vienas prieš vieną.

– Kaip manote, ką šiemet gali pasiekti „Pieno žvaigždės“?

– Stengsimės iškovoti kuo daugiau pergalių ir užimti kuo aukštesnę vietą. Niekas čia kol kas neaišku. Sezono baigtis ganėtinai miglota dėl koronaviruso ir viskas gali bet kada nutrūkti. Jeigu nenutrūks, mažų mažiausiai komandoje gali pasitaikyti židinių, kurie labai išmuša komandas iš pusiausvyros ir viską reikia pradėti iš naujo. Kažką prognozuoti labai sunku ir reikia būti pasiruošus bet kam.

– Ko pats, kaip žaidėjas, tikitės iš šio sezono?

– Viskas labai paprasta. Noriu žaisti kuo daugiau ir padėti komandai laimėti.