Visas rungtynes abi komandos žaidė taškas į tašką, ketvirtajame kėlinyje mūsiškiai turėjo 5 taškų pranašumą, bet galiausiai paleido varžovus ir krito 85:92.

„Nemanau, kad buvo geros rungtynės iš mūsų pusės. Galbūt dėl to, kad pirmosios rungtynės, – po mačo Lietuvos žurnalistams sakė Maksvytis. – Norėtųsi, kad kitos būtų geresnės. Kažkiek nesilaikėme žaidybinio plano, pirmoje pusėje buvome per daug lengvi, varžovai mėtė tritaškius, nors turėjome komandinių pražangų. Išeidinėjome atsargiai į vienas prieš vienas situacijas.

Antroje rungtynių pusėje buvome pakeitę mačo eigą, keitėme gynybas ir tai veikė. Bet kažkiek sustojo puolimas ir gynyboje paskutinės penkios minutės buvo labai blogos. Varžovai po mūsų klaidų pelnė 25 taškus. Padarėme daugiau klaidų nei surinkome rezultatyvių perdavimų. Stresavome, klydome paprastose situacijose. Tie dalykai kainavo pergalę.“

– Treneri, kokios gali būti neišprovokuotų klaidų priežastys?

– Tikiuosi, kad dėl pirmųjų rungtynių, tikiuosi, jog kitose bus geriau.

– Ar teisėjai rodė ne per daug pagarbos Luka Dončičiui?

– Negaliu komentuoti arbitrų darbo, bet turėjome ilgas diskusijas su jais. Kas liečia kontakto lygį. Prisilietimai prie Domo Sabonio ir Luka Dončičiaus buvo skirtingi, mano nuomone.

– Kaip vertinate įžaidėjų Jokubaičio ir Lekavičiaus žaidimą?

– Rokas irgi buvo vienas iš tų, kuris perdegė. Jaunas žaidėjas, tikiuosi, kad antros rungtynės ir visas čempionatas bus geresnis. Lekavičius pagyvino mūsų žaidimą, gerai gynėsi, gerai spaudė kamuolį, puolime gerai atakavo jų pikenrolus. Lukas šiandien buvo neblogas. Treniruotėse jis atrodė gerai, tik keliose rungtynėse neiššaudavo. Tikėjomės ir šiandien jį išnaudojome.

– Kokius turite didžiausius rezervus prieš mačą su Prancūzija?

– Visų pirma, žaidėme su galinga priekine linija, bet dėl kamuolių kovojome apylygiai, o antroje rungtynių pusėje net ir pralaimėjome. Tai yra rezervas. Turime sutvarkyti greitą puolimą, prancūzai bus dar atletiškesni. Ir pikenrolo gynyboje prieš Tobey, tikiuosi, būsime geresni.

– Prieš Luka Dončičių gynėsi Arnas Butkevičius ir Ignas Brazdeikis. Kuriam sekėsi geriau?

– Arnui turbūt. Kažkiek per daug pagarbos rodėme tiek mes, tiek visi aplinkui. Lukai leidome įžaisti, lengvai pelnyti taškus. Manau, tas kainavo pergalę. Mes norėjome, kad Dončičius pats daugiau primestų taškų, o ne pridalintų perdavimų. Kaip matome, mūsų planas neišdegė.

– Nebuvo minčių išleisti gynybai prieš Dončičių Eigirdą Žukauską?

– Buvo, kaip dar vienas variantas. Bet pirmoje pusėje neišleidome, todėl antroje pusėje nusprendėme nebeleisti.

– Turėjote interakcijų su Dončičiumi prie šoninės linijos, kas ten buvo?

– Tai buvo žaidybiniai momentai, kieno kamuolys, ar bauda, ar ne. Viskas buvo tvarkingai.

– Mindaugas Kuzminskas buvo geriausias krepšininkas?

– Puolime buvo vienas iš geresnių, ir apskritai vienas iš geresnių. Išplėtė aikštelę, žaidė vienas prieš vieną, apačioje sužaidė prieš Dončičių.