Ant pergalės (74:71) prieš Švedijos krepšininkus aukuro lietuviai paaukojo Margirio Normanto sveikatą. Jo čiurnos trauma rinktinę bent kol kas paliko vos su vienu įžaidėju, nes Roko Jokubaičio sugrįžimo teks laukti iki kitų metų.
Laisvės alėjoje kalbinti aistruoliai vienu balsu tvirtino, jog tokios aplinkybės keičia ne tik Rimo Kurtinaičio trenerių štabo planus, bet ir žiūrovų, besirenkančių miesto erdvėse palaikyti savo numylėtinių, nuotaikas – nerimas dėl žaidėjų sveikatos tampa nuolatiniu sirgalių palydovu.
„Šio čempionato pagrindinis nugalėtojas yra sveikatos draudimas“, – šmaikščiai pastebėjo mūsų kalbintas laisvai samdomas darbuotojas Tomas.
Jo bičiulis Antanas, stebėjęs dvikovą su Švedija, rungtynių antrino kolegai.
„Praėjusios rungtynės su suomiais buvo liūdnokos dėl R. Jokubaičio traumos, o dabar - dėl M. Normanto. Gerai, kad per pirmąsias dvejas parodėme, kaip turime žaisti, o prieš vokiečius, tikrus lyderius, pamatėme, ko dar trūksta mūsų rinktinei“, – svarstė Antanas.
Po traumų antplūdžio kai kurie sirgaliai pradėjo dvejoti rinktinės pajėgumu, neslėpdami slogios nuotaikos. Kasparas, dirbantis vyr. siuntų koordinatoriumi, tikino, kad mače su švedais labai trūko R. Jokubaičio, todėl žaidimas nebuvo toks sklandus, kaip galėtų.
Kitam mūsų pašnekovui - verslininkui Jonui nuogąstaujant, jog rinktinei netekus lyderio, šiai telieka prisitaikyti ir peržengti aštuntfinalio barjerą. Jo žodžiais, svarbiausia, kad mūsiškiai patektų bent į ketvirtfinalį. Juolab, kad dabar išryškėjo naujas sirgalių favoritas – Ignas Sargiūnas.
Minėtas pašnekovas Tomas pripažino, jog jį labiausiai nustebino būtent I. Sargiūno sužibėjimas – kauniečiui, vilkinčiam Vilniaus „Ryto“ marškinėliais, pavyko viršyti sirgalių lūkesčius.
Jam antrino ir Kasparas, nors būdamas Žalgirio gerbėjas, neslėpęs savo susižavėjimo „Ryto“ gynėju: „I. Sargiūnas labiausiai stebina žaidimo greičiu“.
Vis dėlto daugumos sirgalių pasitikėjimas Lietuvos rinktine išliko nepajudinamas. Ilgametė krepšinio gerbėja ir naujagimių gydytoja Vilma, stebėdama atkaklų mačą su Švedijos komanda, buvo visiškai rami dėl jo baigties. Medikė atskleidė aistrą krepšiniui veikiausiai paveldėjusi iš tėvo, kuris net penkiasdešimt metų yra prisiekęs „Žalgirio“ ir rinktinės fanas.
Kauniečių žodžiais, nepaisant visų čempionato metu Lietuvos rinktinės patirtų nelaimių, jie ir toliau palaikys mūsų krepšininkus, o pergalingi šūksniai aidės ne tik Rygoje, kur dabar keliasi rinktinė, bet ir Kauno viešosiose erdvėse.
Naujausi komentarai