Kuris Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės veidas – tikrasis: kaip iš natų suvysčiusios pajėgią Turkijos ekipą ar vos išvengusios kroatų sutriuškinimo? "Huawei" taurės turnyras Kaune pateikė daug klausimų, o atsakymams liko vos dvi savaitės.

Žaidėjai nesusikalba

Pergalingą Lietuvos krepšininkų žygį rengiantis Europos čempionato finalo turnyrui nutraukė Kroatijos komanda, "Žalgirio" arenoje laimėjusi draugiškas rungtynes 72:59, nors trečią kėlinį pirmavo 59:33.

Lietuvius nuo gėdos išgelbėjo Renaldas Seibutis, vien per ketvirtą kėlinį surinkęs dvylika taškų ir inicijavęs spurtą.

"Rezultatas didžiąją rungtynių dalį buvo daugiau nei baisus. Tai kroatų nuopelnas. Nesugebėjome tinkamai atsakyti į jų atletišką žaidimą. Išryškėjo mūsų silpnosios vietos", – pabrėžė gynėjas.

"Kaitaliojasi penketukų sudėtis, žaidėjai nesusikalba vieni su kitais. Mūsų deriniai paprasti, bet jie veikia. Kai statome užtvaras ir viską darome greitai, tada viskas pavyksta. Jeigu kuris nors patingime, žaidimas iškart ima strigti", – pripažino Artūras Milaknis.

Trenerį apniko abejonės

Nepaisant nesėkmės, mūsiškiai laimėjo "Huawei" turnyrą. Tai lėmė pergalės prieš turkus (86:74) ir makedonus (68:62).

Prastas finišas užgožė trofėjaus spindesį. Vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas, ketinęs atsisakyti dar vieno iš penkiolikos kandidatų, pakeitė nuomonę. Tai jis padarys vėliau – kitą savaitę, prieš išvyką į Akropolio taurės turnyrą Graikijoje.

"Rungtynės su kroatais sukėlė man daug abejonių", – teigė J.Kazlauskas, svarstydamas, su kuriuo krepšininku atsisveikinti.

Komanda rankų nenuleido

Buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas ir trenerių štabe dirbęs Valdemaras Chomičius siūlo nedramatizuoti padėties.

– Treneri, kodėl didžioji rungtynių su kroatais dalis klostėsi nesėkmingai? – pasiteiravome V.Chomičiaus.

– Gerai, kad baigiamajai repeticijai Kaune pasirinktas stiprus priešininkas. Mūsų aukštaūgiai neatsilaikė prieš Luką Žoričių ir kitus savo oponentus, trūko ir mažiukų indėlio, įžaidėjai nepasirodė taip, kaip gali. Laimė, kad blykstelėjo Renaldas Seibutis, timptelėjęs visą komandą. Tas spurtas atgaivino pozityvias nuotaikas. Juk dažnai komanda, atsilikdama triuškinamu skirtumu, nuleidžia rankas. Apie mūsiškius to nepasakysi.

– Kokios išvados jums peršasi?

– Vienaip vertinčiau, jei rinktinė būtų žaidusi stipriausios sudėties, tačiau Kaune nerungtyniavo Jonas Valančiūnas, o jis – kone 30 proc. komandos. Tai jautėsi. Manau, kad ateityje viskas bus gerai. Nepanikuokime. Iki Europos čempionato dar yra laiko.

– Gal kai kuriuos krepšininkus slegia papildoma įtampa dėl to, kad jie nėra tikri dėl vietos rinktinėje?

– Visada geriau, kai treneriai turi iš ko rinktis. Mūsų trenerių štabas yra aukšto lygio ir kovinį dvyliktuką suburs iš tinkamiausių žaidėjų.

– Ar pritartumėte minčiai, kad pergalės per kontrolines varžybas – gerai, tačiau kartais sveika ir pralaimėti, kad neišblėstų budrumas savo trūkumams?

– Nė vienas save gerbiantis sportininkas nemano, kad geriau pralaimėti nei laimėti. Pergalės reikia siekti visada, nepriklausomai nuo varžybų lygio ar statuso. Kita vertus, pralaimėjimai grūdina. Mūsų krepšininkai per dvikovą su kroatais atsidūrė sunkioje padėtyje ir bandė iš jos išsikapstyti. Tokių situacijų netrūks ir Europos čempionate. Svarbu išmokti tinkamai į jas reaguoti.