Vyteniui Čižauskui ši vasara ypatinga: sportininkas pirmą kartą pakviestas į nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės stovyklą. 20-metis įžaidėjas – antrasis auksinės pasaulio 19-mečių čempionate 2011 metais triumfavusios komandos krepšininkas, garsiai besibeldžiantis į nacionalinę ekipą.

„Pirmoje stovykloje Palangoje buvo keista, o dabar lyg ir viskas neblogai. Į komandą įsiliejau ir jaučiuosi gerai“, – portalui SportIN.lt pasakojo V.Čižauskas.

– Ar jauti, jog atėjo tavo laikas patekti į pagrindinę rinktinės sudėtį? - paklausėme V.Čižausko.

– Apie tai negalvoju. Tiesiog džiaugiuosi, kad mane pirmą kartą pakvietė į rinktinę. Svarbiausia man įrodyti, jog galiu žaisti aukščiausiu lygiu, su geriausiais Lietuvos krepšininkais, o paskui kaip bus taip – čia jau treneris spręs. Žiūrės kaip atrodysiu.

– Įžaidėjo problema rinktinėje visada būdavo opi. Ar tau tai nesukelia papildomos įtampos, lyginant su kitų pozicijų debiutantais?

– Ne, nesukelia. Apie tai negalvoju, tiesiog žaidžiu ir viskas. Ir kitų pozicijų žaidėjų nėra labai daug, negalvoju apie tai.

– Ar tai, kad esi susižaidęs su Jonu Valančiūnu, gali lemti patekimą į rinktinę?

– Jau seniai žaidžiau su juo, dveji metai praėjo. Lyg ir primiršęs kaip žaisti kartu. Jonas ką tik atvažiavo, kartu dar nedaug treniravomės, pažiūrėsim kaip bus.

– Kuo tavo žaidimas skiriasi nuo Manto Kalniečio?

– Mes žaidžiame skirtingai: jis aukštesnis, greičiau bėga, aukščiau šoka, o aš gal šiek tiek geriau ginuosi.

– Kuris geriau kaip įžaidėjas skirsto kamuolius ir mato aikštę?

– Sunku vertinti. Turėčiau pamatyti save iš šono žaidžiantį prieš jį (šypsosi – SportIN.lt).

– Treneris Jonas Kazlauskas teigia, jog komandoje esi vienintelis tikras įžaidėjas. Tai galbūt komplimentas?

– Nežinau, ar čia komplimentas, ar ne, bet ir Mantas yra įžaidėjas, tik sezono metu mažiau žaidė šioje pozicijoje.

– Kokias užduotis treneris akcentuoja tau?

– Treneris sako, kad svarbiausia gerai žaisti gynyboje, nedaryti klaidų ir sustatyti žaidimą, kaip įžaidėjui ir priklauso.

– Ką norėtum patobulinti savo žaidime?

– Metimą (šypteli – SportIN.lt).

– Praėjusį sezoną žaidei Ispanijoje. Ką davė ši patirtis?

– Kiek pakeitė požiūrį. Galbūt į treniruotes pradėjau labiau kreipti dėmesį, nes Ispanijoje mažiau rungtynių buvo ir daugiau treniruočių. Koncentravomės daugiau treniruotėms, nes rungtynės tik kartą per savaitę. O Lietuvoje – atvirkščiai.

– Iš kokių žaidėjų rinktinėje gauni daugiausiai patarimų? Galbūt iš M.Kalniečio?

– Ne, iš visų vyresnių žaidėjų. Jie labai mane palaiko ir jaučiu tą palaikymą, tiek iš aukštų, tiek iš žemų. Patarimų aikštelėje visada sulaukiu – ką daryti, kad būtų gerai.

– Kurį žaidėją prieš atvykdamas į stovyklą asmeniškai pažinojai mažiausiai?

– Su broliais (Kšyštofu ir Darjušu Lavrinovičiais – SportIN.lt) niekada nebuvau bendravęs ir žaidęs bei su Robertu Javtoku. Visus kitus pažinojau.

– Ar šiais laikais komandos naujokai dar sulaukia įvairių išbandymų komandoje?

– Kol kas dar nebuvo, bet atvažiavau nusiteikęs, jog gali būti tokių (šypsosi – SportIN.lt)

– Ar su buvusiais jaunimo ir jaunių rinktinių žaidėjais bendraujate iki šiol?

– Taip, beveik su visais bendraujam iki šiol.

– Kol kas į rinktinę beldžiatės dviese. Ar ateis kitų valanda?

– Nežinau, ir aš tik šią vasarą gavau kvietimą. Tikiuosi, kad ir kitų laikas ateis.

– Kaip manai, kas galėtų iš auksinės kartos prisidėti prie rinktinės?

– Kiekvienais metais iššauna vis kitas, tai negaliu nuspėti.

– Neatsibodo tau vis klijuojama perspektyvaus žaidėjo etiketė? Gal jau išaugai iš tų marškinėlių?

– Neatsibodo. Reikia įrodyti, kad dar esi perspektyvus ir gali žaisti, o ta etiketė pati atsiklijuos, kai pradėsi rodyti normalius rezultatus.