"Mados infekcija" vėl surinko į Šiuolaikinio meno centrą kuo efektingiau pasipuošusius mados mėgėjus. Jie pasirodė besą įvairiausi poppasaulio atstovai, turtingi verslininkai, menininkai ar jaunosios tinklaraštininkės, kaip ir bet kurie kiti mūsų šalies piliečiai, neabejingi renginiui.

Nejaugi tai visa mada?

Pirmąją dieną šalia manęs sėdėjo Lietuvos džiazo patriarchas Vladimiras Tarasovas. Tiesa, sėdėjo ne itin ramiai, vis pyko ant aiškiai nesureguliuoto garso kaltininkų, suprantama, kad be pastabų negalėjo stebėti ir merginų, žingsniuojančių podiumu ir nepataikančių į muzikos ritmą. Jau vien tokio žmogaus apsilankymas rodo, kad šis renginys – ne tik dar vienas popžvaigždžių vakarėlis.

Surūšiuoti įspūdžius, kai daugybė dizainerių tris dienas vienas po kito pristatė savo darbus, nėra lengva, tačiau įspūdis, kad kiekviena nauja kolekcija tarsi užkloja kitą, viską sumaišydama į viena, nėra tik gausos rezultatas.

Renginiui pasibaigus jau ne pirmus metus sutrikusi savęs klausiu – nejaugi čia visa dabartinė įvairialypė mada? Nes ji nė kiek nepanaši į įvairovę, o tų ryškių, įsimintinų, ypatingų kolekcijų, deja, pasirodė vos kelios. 1970-ųjų ir 1980-ųjų miksas vis dar populiarus, tačiau pasirinktos jų interpretacijos itin panašios. Ypač nerimą kelia besikartojantys sprendimai, keliaujantys nuo vieno dizainerio iki kito. Tad iš pradžių paminėsiu keletą.

Lyg kartu apsipirkę

Dizainerė Laura Dailidėnienė (prekės ženklas "Daili") jau senokai eksploatuoja kuprines, tad jai šios pastabos netaikytinos, tačiau kai visai panašios konstrukcijos kuprinės atsiduria keliose kolekcijose (Ievos Daugirdaitės ir Dovilės Cibulskaitės bei Anos Romanovos dueto), tampa nemalonu.

Vyriškų paltų/striukių su užtrauktuku žemiau juosmens, leidžiančiu atsegti ir paversti jį trumpesniu puspalčiu ar švarku, pastebėjau ne vienoje kolekcijoje.

Kartais atrodo, kad Lietuvos dizaineriai audinius perka vienoje parduotuvėje, o jei tie audiniai nevienodi, o tik panašūs, tada naudojami visai panašiai.

Štai odos imitacijos audinio kelnių ar kombinezonų galima aptikti pas Evą Baliul, Vitaliją Malyško ir Kristiną Kruopienytę. Suprantama, mados tendencijos ir panašiai, tačiau kur ta įvairovė, asmeninis braižas? Ne, nemanau, kad kažkas kažką plagijavo, bet galvoju dar blogiau – ko vertas mūsų individualumas, jei vieno dizainerio kurtą drabužį patalpinus kito kolekcijoje jis puikiai tinka, niekaip neišsiskirdamas?

Suprantama, ne iš visų "Mados infekcijos" dalyvių galima reikalauti brandos, šis renginys skirtas ir mados naujokams, konkurso "Injekcija" laimėtojams, tačiau būtent į juos žvelgiama su viltimi, kad štai jaunoji karta atneš kažką, gal neišbaigto, bet radikalaus, naują požiūrį, idėjas.

S.Straukaitės "Bloody Marry"

Matyt, senieji maištininkai, kaip garsioji Vivienne Westwood, nesensta, tad ir Sandra Straukaitė (tikrai nenoriu pasakyti, kad ji iš tiesų nors kiek vyresnė, nei apibūdinimas "jauna moteris", tačiau vis tik viena žymiausių mūsų dizainerių), pristačiusi "Bloody Marry", atrodo kaip jaunoji dalyvė, nepataikaujanti klientams ar publikos skoniui.

Brandumas ir radikalumas – itin retas derinys, ir ne veltui prisiminiau maištingąją pankę V.Westwood – meilė raukinukams, laisvai krintančiam audiniui, netikėtiems konstrukciniams sprendimams – visa tai atrasime ir S.Straukaitės raudonajame kokteilyje.

Drąsaus kirpimo jungimas su raukinukais, suapvalintų apykaklaičių derinimas su plačiomis beveik sportinėmis kelnėmis – tokių sprendimų suvaldymas kalba apie tikrą meistrystę arba įgimtą talentą. Vienas Sandros nuolat atrandamų triukų šį kartą buvo  rankovės, kurių galas užsiūtas, o ranka iškišama per šoną (paprastas ir efektingas sprendimas, kurį paprasta nupiešti, bet sunku aprašyti).

W.M.Barrech "Ice breaker"

Kita ypač stiprų įspūdį sukėlusi kolekcija – svečio Wali Mohammedo Barrecho (Danija) "Ice breaker". Pakistane gimęs ir užaugęs dizaineris gyvena ir kuria Kopenhagoje. Jo drabužiai puikuojasi Italijos "Vogue", žurnalų "Dazed and Confused", "Wad" ir kitų puslapiuose.

Kolekciją sudaro 13 vyrams skirtų modelių. Guminiai lietaus batai, slidininko ar plėšiko kepurės su nedideliu plyšiu akims, kurios, tiesą sakant, įvairiomis modifikacijomis išnirdavo ne vienoje kolekcijoje.

Minimalistiniai aptempti drabužiai savo lokaliais vienspalviais plotais tik išryškina sudėtingus aksesuarus – rankines, permestas per petį, kuprines, pirštines ir tiesiog nepavadinamą kažką, pakabintą ant krūtinės.

Ypač akį džiugino įvairių spalvų kailio derinimas kuriant vientisus kailinius, kepures. Kapišonai, uždengti nuo šalčio, šlapdribos, kitų šiaurės negandų veidai šioje kolekcijoje pereina į virtualiojo pasaulio kario įvaizdį. Aptempti slidininko kostiumai tik pabrėžia sportiško, pasiruošusio kovai "Ice breakerio" vyrišką jėgą.

S.Straukaitės, L.Larionovos, W.Mohammeo Barrecho kolekcijų pavadinimai tik šmaikščiai pabrėžia esmę, tai, deja, galima pasakyti ne apie visus. Jaunų dizainerių Marinos Žuravliovos ir Donatos Maldonytės duetas "Tribe", pristatęs švelnią kolekciją, pilną nublukusios melsvos spalvos ir varpelio formos siluetų, pavadino ją "Lady`s got balls" . Neaišku, ką jos turėjo galvoje, tačiau pavadinimas verčia ieškoti kažko, ko ten nėra.

L.Larionovos "White horses/2"

Dar vienas netikėtas "Mados infekcijos" faktas – šį kartą buvo pristatyta labai daug vyriškų kolekcijų, taip pat nemažai buvo ir mišrių, tad vyriškų modelių gausa maloniai džiugino.
Dizaineriai sutartinai siūlė vyrams dėvėti tunikas, kai kada net labai ilgas (žemiau kelių) arba tokius pat siaurus sijonus.

Lyčių lygybė triumfuoja, o mados mylėtojai gali džiaugtis Lilijos Larionovos "White horses / 2". Dar vienas taiklus pavadinimas jėgos manifestacijai. Dizainerė siūlo juodą, pilką, rudą, skaisčiai raudoną spalvas ir jų derinius, o militaristinės švarkų ir paltų formos bei vilnoniai, primenantys milą audiniai taikliai pabrėžia tikro karo alsavimą.

Kita vertus, dizainerės naudojamas kašmyras – tikros prabangos ženklas, tad ir visa kolekcija – galinga, stipri ir dėvima.

Nieko ypač stulbinamo

Ieva Daugirdaitė, dalyvaujanti "Mados infekcijoje" jau ketvirtą kartą, atsidūrė labai blogoje pozicijoje – jos kolekcija buvo rodoma pirma, kai visi tikisi, kad bus daug daug geresnių, ir šiaip dar nėra su kuo nors palyginti. Skulptūriškos paltų bei suknelių klostės, diržai išnaudoti kuriant švarų minimalistinį stilių, šie drabužiai puikiai tinka pasipuikuoti visuomenėje – akinanti ciklamenų, purpuro spalva nepaliktų be fotografų dėmesio.

Dizainerė Laura Dailidėnienė (Daili) yra viena "Mados infekcijos" senbuvių. Jos naujoji 2014–2015 m. rudens-žiemos moteriškų drabužių kolekcija, kaip teigia autorė, atspindi dizainerės naujausius įspūdžius, patirtus kelionėse į Tokiją ir Niujorką.

Didmiesčio dangoraižių siluetai ant timpų, suprantama, atsirado po kelionių, tačiau daugiau egzotikos kaip ir nėra, kad ir ką dizainerė deklaruotų, yra tik griežtos kirpimo linijos, aiškios formos, kas jau tapo dizainerės braižu.

Tai – profesonali šiek tiek beveidė kolekcija, nors fuksijos spalvos plačios minkštos kelnės ir pasišiaušę ilgi bei trumpi kailinukai galėtų keliauti į žurnalų puslapius ar mados mylėtojų wish listus.

D.Paukštytės "Pando"

Diana Paukštytė, trečiąją "Mados infekcijos" dieną pristačiusi savo kolekciją, teigė, kad naujoji jos kolekcija, sukurta kartu su prekės ženklu "Pando", skirta sielos pankams, kurie pasaulį mato kitu kampu, vengia banalumo, ieško naujų idėjų ir laisvės pojūčių. "Pando" drabužiai padeda išlaisvinti sielą, pajusti originalų drabužio dizainą ir stilių.

"Pando" kelnes publika greit pamėgo, tad daugelis nekantriai laukė naujos kolekcijos, o nežinantieji šio prekės ženklo į klausimą, kas tą dieną paliko didžiausią įspūdį, nedvejodami sakė – Diana Paukštytė.

Meilė džinsui ir škotiškiems langučiams (vėl norisi prisiminti Vivienne Westwood) – taip būtų galima trumpai apibūdinti audinių pasirinkimą, tačiau, žinoma, dizainerė tuo neapsiriboja, kurdama labai šiuolaikišką, ekspresyvaus ir judraus žmogaus aprangą. Laisvai klostėmis krintatys audiniai pabrėžia veržlumą, o blukinto džinso sijonas ir juostomis plėšytas trikotažas, tokios pat detalės ant džinsų tampa mielomis praeities citatomis. Vaikystėje ir aš turėjau sportinius marškinėlius su tokiais plėšytais kutais.

Atskirai paminėti nusipelno laisvi platūs balti marškiniai-tunikos, tiesa, visur šmėžavę jau pernai, tačiau D.Paukštytės modeliai nekelia to nemalonaus "jau matyta" jausmo, nes tampa labiau sportišku drabužiu, o ne tokiais populiariais marškiniais-suknelėmis. Iš šios kolekcjos beveik visos kelnės gali keliauti į hipsterių spintas, ir, manau, keliaus.

"PURE? 01" duetas

Iš jaunųjų dizainerių "Injekcijos" nugalėtojų plojimų sulaukė Dovilės Cibulskaitės ir Anos Romanovos dueto kolekcija "PURE? 01", kurią sudarė 17 modelių: 10 iš jų – moterims, 7 – vyriški.
Kaip teigia dizainerės, čia jungiasi dvi įtaką žmonėms darančios, gilią prasmę jų gyvenime suteikiančios sąvokos: sportas ir religija. "PURE? 01" – baltumo manifestacija, nors religijos motyvus čia vos galima įžiūrėti (gal kiek vienuolių abito ar kunigo sutanos), tačiau gebėjimas žaisti vien skirtingais audiniais, faktūromis bei formomis, apribojus save tik balta spalva rodo merginų brandą ir patirtį.

"CosJ." arba "CosmoJesus"

Ugnė Martinaitytė pristatė idėją apie religinės ir kosmoso simbolikos jungtis. Kolekcijoje panaudota daug atspaudų ant audinio, iš kurio sukurti bluzonai stipriai išplatintais kimono pečiais, siautusiais ir šių metų Paryžiaus mados savaitėje, sportinės kelnės, kombinezonai ar moteriškos striukės-body.

80-ieji su savo šiugždančiais treningais čia šiuolaikiškai interpretuoti, nebijant eklektikos. Prie šių drabužių dizainerė siūlo storapades baltu padu basutes.

Galvos aksesuarai artimi jau minėtai plėšiko kepurei-kaukei, tik šį kartą tai – šalmas, kai atidengtas visas veidas, o ne tik akys, tačiau prie kai kurių iš jų pritaikytas didžiulį publikos susižavėjimą sukėlęs priedas – baltas tarsi nimbas, tarsi skrybėlės kraštas, kad ir kas jis būtų, šis objektas šviečia tamsoje! Autorė nestokoja ironijos ir puikiai valdo šou kūrimo meną – tamsoje blykčiojant tik švieselėms iš menekenų burnų, netilo publikos ovacijos.

E.Sidaras: "Švarios rankos 2"

Kai kas savo favoritu įvardijo Egidijų Sidarą su mados namais "Cantas" pristačiusį rudens-žiemos kolekciją "Švarios rankos 2", kurią sudaro vyriški ir moteriški modeliai.

Vis dėlto žvelgiant į vyriškos klasikos ir prabangos dermę kostiumuose, kur aiškiai apgalvota kiekviena siūlė ir saga, negali nepastebėti kai kurių moteriškų modelių paprastumo blogąja prasme, artėjančio prie prastumo ar turgaus skonio, ypač pigiai atrodė  pirštinės virš alkūnių. Žinoma, šia nuodėme jau ne vienus metus pasižymi ir "Versace" mados namai, tačiau juk nebūtina kopijuoti įžymybių smukimą ar tiesiog pataikauti prastam užsakovų skoniui!

Eglės Žiemytės naujoji kolekcija D.EFECT atrodo subalansuota, nevengianti atvirų beveik neono geltonių ir ciklamenų raudonos, minkšti audiniai puikiai dera su tvirtais, aiškios konstrukcijos, tačiau čia ją norėčiau pažymėti dėl aksesuarų. Smagios rankinės-vamzdeliai itin pagyvina kolekciją.

Dėmesio verti batai – aštrios geometrinės formos padas ir kulnas, ilgaauliai ir trumpesni, viena pora net sidabrinė!

Pagyra be pagiriamojo žodžio

Antrąją dieną pirmoji savo kolekciją pristačiusi dar viena "Mados infekcijos" senbuvė – Kristina Kruopienytė jau seniai kuria odinius aksesuarus, rankines ir avalynę, kas ir buvo matyti jos kolekcijoje.

Kolekcija "pin it/x board", kaip ir dauguma demonstruotųjų, skirta ir moterims, ir vyrams. Pečius didinančios kimono rankovės, obi diržiai, koloritas nuo ryškaus ultramarino iki švelnaus violeto ir pilko, sunkūs, standūs audiniai dera su lengvais, visa tai – labai profesionali, jauki kolekcija, tačiau smagiausia – puikios odos delninės ir rankinės.

Tiesa, viena aštraus kirpimo suknelė verta paminėti atskirai. Man ji – vienas įsimintiniausių "Mados infekcijos" modelių, tačiau neatmetu galimybės, kad tai tik mano meilė minimalizmui.
Pabaigoje turėčiau dar ką nors paburbėti apie pačią "Mados infekciją" arba nepaprastai pagirti organizatorius, bet to nedarysiu. Aš nuoširdžiai myliu madą ir džiaugiuosi, kad tokie renginiai vyksta, kad čia vėl renkasi šiek tiek ar net labai pamišusi dėl aprangos publika, kad yra kuo nusivilti ar ką pamėgti, todėl galiu tik paliūdėti, kad šis renginys nesuvienija visų Lietuvos dizainerių ir netampa Lietuvos mados savaite.