Medikai tikina, kad Sveikatos apsaugos ministerija jau turi konkretų danų įmonės „Falck“ pasiūlymą steigti bendrą greitosios medicinos pagalbos įmonę. Nors ministro patarėjas M. Marcinkevičius teigė nežinantis apie tokius pasiūlymus, tačiau pripažino, kad reformuojant sveikatos apsaugą privataus kapitalo norima pritraukti kuo daugiau, praneša Lietuvos radijas.

Pasiūlymo naudingumu abejoja ekspertai, netikintys, kad privatus kapitalas pritrauks daugiau pinigų.

„Ko jūs čia verkšlenate? Nenorite – nedirbkite. Aš [Algis Čaplikas, sveikatos apsaugos ministras – lrt.lt] turiu danų ambasadoriaus atneštą pasiūlymą dėl greitosios pagalbos. Ten buvo danų „Falck“ pasiūlymas koncesijos būdu pasiimti greitąją tarnybą“, – įspūdžiais po susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Algiu Čapliku dalinosi Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė.

Ji teigė, kad susitikime prieš rengiamą mitingą dėl medicinos darbuotojų darbo ir atostogų laiko suvienodinimo sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas Algis Čaplikas sakė nesuprantantis, kodėl medikai ruošiasi protestuoti ir parodė danų įmonės „Falck“ pasiūlymą.

Jo esmė ta, kad „Falck“, valstybei finansuojant, nustatant paslaugų kokybės lygį ir sprendžiant teisinius klausimus, vadovautų kasdieninei greitosios pagalbos paslaugų teikimo veiklai ir jos plėtrai.

A. Kavaliauskaitė teigė, kad „Falck“ pasiūlymas steigti bendrą greitosios medicininės pagalbos (GMP) įmonę, kurioje, pavyzdžiui, „Falck“ priklausytų 49 procentai akcijų, o kontrolinį paketą turėtų Lietuvos valstybė, kelia abejonių mažiausiai dėl dviejų priežasčių.

Pirma, „Falck“ pasiūlyme ministerijai matyti, kad danų bendrovė (panašias paslaugas teikianti Slovakijoje bei Lenkijoje) rūpintųsi tik valdymo efektyvumu. Danų pasiūlyme teigiama, kad už „Falck“ teikiamas greitosios medicinines paslaugas mokės tik valstybė, šiam sveikatos apsaugos sektoriui skirianti mažiausią finansavimą.

Antra, šiuo metu GMP steigėjos yra savivaldybės, ne Sveikatos apsaugos ministerija, tad būtų keblu kurti bendrą privataus ir nacionalinio kapitalo įmonę.   

Medikų atstovė pastebėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija pastaraisiais metais greitosios medicinos pagalbai skyrė mažiausią dalį sveikatos apsaugai skiriamų lėšų ir neatsižvelgia į dabartinius paslaugos įkainius bei Europos Sąjungos normatyvus formuojant budinčių GMP brigadų sudėtį.  

„Tai yra siaubas. Tai yra greitoji pagalba, o valstybė atiduoda kiekvienam piliečiui priklausančią sveikatos apsaugos šaką. Daromas verslas iš būtinosios pagalbos“, – sakė A. Kavaliauskaitė.

Danų pateiktame pasiūlyme matyti, kad paslaugos įkainiai (kuriuos padengs Vyriausybė) priklausys ir nuo vietovės, kurioje teikiamos paslaugos (miestai, kaimai) ir nuo infrastruktūros (eismo intensyvumo, atstumo iki ligoninės, kelių) kokybės.

„Tiesiog reikalaus ir reikalaus pinigų iš valstybės. O kodėl ji dabar neranda pinigų būtinajai pagalbai? Ką reiškia svetimai valstybei atiduoti būtinąją pagalbą? Mes iš biudžeto mokėsime tiek, kiek jie prašys. Kai susikaups didelė sumą tų mokėjimų, valstybei teks išpirkti parduodant savo akcijų dalį“, – sakė Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė.