Tarptautinės infekcinių ligų draugijos duomenimis Rusijos pietinėje dalyje išaugo sergamumas Krymo-Kongo hemoragine karštlige. Tai atsitiko dėl šiuose rajonuose išplitusios avininkystės. Daugiausia susirgimų buvo užregistruota Rostovo ir Stavropolio srityse. Šį pavasarį, minėtose Rusijos vietovėse viruso plitimui buvo palanki oro temperatūra, kuri siekė daugiau nei 15° C šilumos.
90 proc. susirgusiųjų buvo kaimo gyventojai, kurie prižiūrėjo gyvulius, dirbo soduose ir laukuose. Miesto gyventojai galėjo užsikrėsti lankydamiesi užmiesčio sodybose ar kaimuose. Daugeliu atveju gyventojai galėjo užsikrėsti, ištraukdami prisisiurbusias erkes be apsaugos priemonių (pincetų ar specialių įrankių). Šiuose rajonuose erkių pagausėja ankstyvą pavasarį. Jų aktyvumas laukiamas kovo pabaigoje, balandžio pradžioje.
Per paskutinius 10 metų pietinėje Rusijos dalyje Krymo-Kongo karštlige susirgo 1217 asmenų, 60 jų mirė. 2008 metais Pietų Rusijoje užregistruota 212 atvejų ligonių mirė.
Pirmą kartą liga aprašyta 1944 m. Kryme, 1956 m. - Konge. Krymo-Kongo hemoraginės karštligės protrūkiai užregistruoti šiuose Rusijos regionuose: Astrachanėje, Rostove, Volgograde, Kalmukijoje, Krasnodare, Stavropolyje, Dagestane, Ingušijoje.
Įvežtiniai atvejai Europoje:
1998 m. į Jungtinę Karalystę iš Zimbabvės (Afrika);
2001 m. į Vokietiją iš Bulgarijos;
2004 m. į Prancūziją iš Senegalo (Afrika).
Naujausi komentarai