Nors oficialiai sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis (LPL) Lietuvoje mažėja, tačiau tikslios statistikos nėra, o tokios ligos, pasak dermatovenerologų, diagnozuojamos vis jaunesniems pacientams. Sifilis, gonorėja ar chlamidiozė nustatomos net nepilnamečiams. Lytiniu keliu plinta ir žmogaus imunodeficito (ŽIV) virusas ir hepatitai. Nesaugios meilės „dovanos“ – LPL diagnozuojamos net ir nedaug partnerių turėjusiems pacientams ir vis daugiau žmonių dėl laiku neišgydytų LPL tampa nevaisingi, pastebi medikai.

Apie meilės ligas ir jų pasekmes kalbamės su medicininių tyrimų laboratorijos „Sosdiagnostika“ gydytoju dermatovenerologu Andriumi Vagoru.

Skelbiama, kad LPL sergama mažiau. Ar statistika nėra apgaulinga?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys rodo, kad sergamumo LPL statistika yra gerėjanti – šių ligų fiksuojama kasmet mažiau. Tačiau oficiali statistika nėra tiksli, nes žmonės dėl LPL kiekvienais metais tikrinasi nevienodai: vienais metais laboratorinių tyrimų atliekama daugiau, kitais - mažiau.
Visi laboratoriniai tyrimai dėl LPL yra pacientų perkami už savo pinigus, nes jų nekompensuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Be to, ne visos gydymo įstaigos perduoda informaciją apie užfiksuotų LPL skaičių, daug pacientų kreipiasi, tiriasi ir gydosi anonimiškai. Manau, kad LPL sergama kur kas daugiau, nei fiksuoja oficiali statistika.

Kokios dažniausios ir pavojingiausios sveikatai LPL diagnozuojamos lietuviams?

Vyrams dažniausiai nustatomas uretritas, pasireiškiantis skausmingu šlapinimusi ar skausmu po šlapinimosi. Populiariausios lytiniu keliu plintančios infekcijos išlieka Chlamydia trachomatis ir Neisseria gonorrhoea. Vis dažniau pavyksta nustatyti ŽIV infekciją, kuri buvo perduota per nesaugų seksą. Tai bene pavojingiausia infekcija, dėl kurios galima mirtis. Tačiau pavojingos ir kitos LPL, dėl kurių ilgainiui prarandamas vaisingumas. Šiuo aspektu pavojingiausios mažos simptominės raiškos infekcijos yra Chlamydia trachomatis, ir vis dažniau diagnozuojama Neisseria gonorrhoea. Chlamidiozė ir gonorėja pavojingos tuo, kad daugelis žmonių apsikrėtę per lytinius santykius nejaučia jokių simptomų arba jaučia labai neryškius simptomus, dėl kurių nesikreipia į medikus. Apie pusė užsikrėtusiųjų, kurie šias infekcijas nešioja daugiau nei pusė metų, vėliau savotiškai „pasveiksta“, visiškai nieko nebejaučia, tačiau jų organizme toliau vyksta pakitimai, kurie nulemia reprodukcinius sveikatos pažeidimus ir net visišką nevaisingumą. Be to, tokie žmonės toliau platina LPL užkratą.

Kokie simptomai išduoda, kad galite būti užsikrėtęs LPL?

Tai priklauso nuo individualaus žmogaus jautrumo. Vyrai dažniau pajunta simptomus, nes vyrų organizmas yra jautresnis. Vyras labai gerai jaučia, kada jis yra sveikas, todėl bet koks menkiausias pokytis, tarkime, išskyros, padažnėjęs arba skausmingas šlapinimasis yra greit pastebimi ir kreipiamasi į medikus. O moterys, būdamos ir normaliomis sąlygomis visiškai sveikos, jaučia tam tikrus jutimus iš lyties organų, beveik visuomet yra kažkiek išskyrų, ir jų pokytį fiksuoti moterims yra sudėtingiau. Tad vyrų organizmas yra jautresnis sprendžiant, ar įvyko pokytis ir jeigu tas pokytis yra susijęs su lytiniais santykiais, žmogus dažniausiai kreipiasi ir tikrinasi dėl LPL.

Norite pasakyti, kad moterys yra dažnesnės meilės ligų platintojos?

Moterys dažniau būna infekcijos platinimo šaltinis dėl to, kad nejaučia simptomų ir nesikreipia pagalbos į medikus, neatlieka laboratorinių tyrimų ir negauna gydymo.

Sakėte, kad lytiniu keliu plintančios ligos neturi ryškių simptomų. Ar rekomenduotumėte tiesiog profilaktiškai, be gydytojo siuntimo pasitikrinti dėl populiariausių LPL?

Jeigu yra ryškūs simptomai – padažnėjęs ar skausmingas šlapinimasis, išskyros iš lytinių organų ar paraudimai, žaizdelės, gumbeliai, manau, vertingiau būtų pirmiau kreiptis į gydytoją, nes pačiame simptomų atsiradimo epizode yra nemažai informacijos, kuri gali būti naudinga parenkant tinkamus tyrimus. Kai ryškių simptomų nėra, o norima įsitikinti, ar viskas gerai po bendravimo epizodo su vienu žmogum ir prieš pradedant bendravimą su kitu žmogum, tuomet itin vertingas yra tiesiog profilaktinis pasitikrinimas dėl dažniausių lytiškai plintančių infekcijų.

Nuo kokių LPL labiausiai reikėtų pasitikrinti? Kokius laboratorinius tyrimus rekomenduotumėte atlikti profilaktikos tikslais?

Tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų prieš planuojant pradėti santykius su nauju partneriu – tai idealiausias variantas. Po nesaugių lytinių santykių vertinga yra pasitikrinti ne vien nuo įprastinių lytiškai plintančių infekcijų (clamidiozės, gonorėjos, sifilio, minkštojo šankerio, kirkšnies granuliomos, venerinės limfogranuliomatozės, bakterinės vaginozės, kandidozės, trichomonozės, ureaplazmozės, mikoplazmozės, lyties takų pūslelinės arba herpes virusas), kurios infekuoja lyties takus ir pasireiškia lyties takų uždegimais, bet ir pasitikrinti nuo tokių infekcijų, kurios gali sukelti kitų organų ligas. Tai virusinis hepatitas B ir ŽIV.

Tačiau būtina žinoti, kad inkubacinis laikotarpis, po kurio šitie tyrimai bus informatyvūs, yra nevienodas, tad reikėtų pasitarti su laboratorijos specialistu arba gydytoju. LPL tyrimams tinkama medžiaga yra lyties takų išskyros arba vyro organizmo atveju tai šlapimas. Šioje srityje pakankamai neseniai tapo įmanoma nustatyti praktiškai visas infekcijas tiriant tik šlapimą. Tai labai patogu pacientui, kuomet jis pirmąją rytinio šlapimo porciją 30-40 ml pristato į laboratoriją ir po kelių dienų gauna atsakymą, ar yra užsikrėtęs.