Pereiti į pagrindinį turinį

Seksologas: į paauglišką meilę negalima numoti ranka

2017-10-24 22:12

Asmenybės formavimosi pagrindas yra vaikystė – tai, ką žmogus mato šiuo periodu, vėliau atsispindi jo elgesyje. Todėl vaikystėje ar paauglystėje patirtos emocijos, įskaitant ir pirmąją meilę, į kurią suaugusieji yra linkę numoti ranka, gali atsiliepti žmogaus ateičiai. Taip LRT KULTŪROS laidoje „Kultūros teismas“ kalbėjo individualiosios psichologijos analitikas, seksologas Viktoras Šapurovas

Viktoras Šapurovas
Viktoras Šapurovas / V.Radžiūno (LRT) nuotr.

„Esama pavojingų potraukių, instinktais pagrįstų veiksmų, todėl turime būti kuo budresni ir nuovokesni ugdydami jaunąją kartą“, – tokiais žodžiais laidos temą pristatė „Kultūros teismo“ teisėja, teisės profesorė Snieguolė Matulienė.

Šįkart laidos dėmesio centre atsidūrė Vladimiro Nabokovo romano pagrindu sukurtas filmas „Lolita“. Tai – lyriškas psichologinis pasakojimas apie beprotišką vyriškio aistrą jaunutei mergaitei, peraugusią į tikrą meilę, bet pasibaigusią tragedija.

Anot seksologo V. Šapurovo, analizuojamame kūrinyje Lolita akivaizdžiai džiaugėsi savo galimybėmis bandyti suaugusio vyro aistrą, o tokį jos elgesį nulėmė konkurencija su motina: „Konkurencija tarp motinos ir dukros yra gana dažnas atvejis, ir nebūtinai seksualumo kontekste. Tačiau šiame kūrinyje Lolita dėl auklėjimo problemų konkuravo su motina kaip seksuali moteris ir tai lėmė jos, kaip suaugusios moters, elgesį.“

Psichologas pabrėžia, jog mama yra labai svarbus žmogus vaiko gyvenime. „Ji yra pirmasis asmuo, su kuriuo susipažįsta vaikas. Ir tik nuo pusantrų metų vaiko gyvenime tiek pat svarbus tampa tėvas. Jei vaikas turi problemų, psichologinės pagalbos pirmiausia turi kreiptis į motiną. Jei reikia, galima pakviesti prisijungti ir vaikų psichologą. Tačiau santykiai tarp mamos ir dukros dažnai būna sutrikę ir tai veda prie pakitusio elgesio. Pavyzdžiui, mergaičių valgymo sutrikimai išskirtinai susiję su mamos ir dukros negatyviais santykiais“, – tikina specialistas.

Seksologas tvirtina, jog su tokia situacija, kokia yra vaizduojama V. Nabokovo romane, praktikoje susidurti jam neteko. Ir vis dėlto, specialisto teigimu, kad ne tik Lolitos, bet ir jos geidusio suaugusio vyro Humberto elgesio priežasčių reikia ieškoti vaikystėje.

„Reikėtų įsiminti, kad elgesys iš dangaus nenukrenta, kiekvienas elgesys turi savo priežastis. Analitiškai vertinant, žmogus susiformuoja veikiant tam tikroms aplinkybėms. Asmenybė iš esmės susiformuoja iki paauglystės. Taigi, pagrindas yra vaikystė – tai, ką žmogus mato šiuo laikotarpiu, ir nulemia jo elgesį“, – teigia V. Šapurovas.

Anot seksologo, tėvams niekuomet nereikėtų numoti ranka į jų atžalų paauglystės metu išgyvenamus jausmus, pirmąją meilę. „Augindami vaikus nepastebime, kada ateina paauglys, ir puse žodžio ištaria, kad įsimylėjo, jį atstūmė, ir pan. Tokius dalykus mes esame linkę „nurašyti“, bet aš manau, kad reikia reaguoti labai rimtai, nes tai yra žmogaus ateitis. Visų pirma, tai – laimės klausimas, o paskui gali būti ir dar rimtesnių pasekmių. Jų galima laukti tais atvejais, kai žmogus, patyręs psichologinę traumą, negauna psichologinės pagalbos. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra ilgas procesas. Paprastai po sunkaus išgyvenimo pakanka ir pusmečio įveikti problemą“, – pabrėžia specialistas.

V. Šapurovas pastebi, jog neigiamai vaiko asmenybės formavimąsi gali nulemti ir tėvų pasirinkimas emigruoti paliekant atžalas artimiesiems. „Nemaža dalis vaikų atsiduria nepakankamai pajėgiančių juos prižiūrėti senelių rankose. O lytiškumo ugdymas mūsų šalyje šiuo metu yra tėvų rankose, kadangi [švietimo sistemoje] yra daug nesutarimų tarp konservatyviosios ir liberaliosios krypčių. Geros tėvų žinios lytiškumo ugdyme yra labai svarbios. Ir jei vaikas ateina pasitarti, tėvai turėtų su juo pasikalbėti“, – mano seksologas.

Laidos vedėja S. Matulienė atkreipia dėmesį, jog V. Nabokovo romanas buvo išleistas 1955 m., o šiuolaikinė visuomenė Lolitos įvaizdį yra linkusi priskirti modelio darbą pasirinkusioms merginoms. Su tuo sutiko ir modeliu jau dešimt metų dirbanti Diana Balaišytė.

„Modelio karjerą pradėjau, kai man buvo 15 m., ir per visą savo karjerą nesusidūriau su priekabiavimu. Žinau faktą, kad yra tai patyrusių merginų, bet kokrečių istorijų girdėti neteko.

Dirbdama esu susidūrusi su atvejais, kai teko apsinuoginti, ar fotografuotis su permatomais drabužiais, bet tai dariau tik tada, kai buvau pilnametė. Manau, tuo užsiimti galima, kai sulauki atitinkamo amžiaus, ir tik su sąlyga, kad jautiesi patogiai, o projektai yra ne vulgarūs, o meniniai“, – atvirauja modelis.

V. Balaišytė pastebi, jog visuomenėje apie modelio darbą yra susiformavęs klaidingas stereotipas: „Turime atskirti du dalykus. Mūsų visuomenėje šiomis dienomis modelis turi dar kelias „lydinčias“ profesijas: palydovė, įvaizdžio mergina, go-go šokėja ir pan. Tai – visiškai skirtingi dalykai.“

Plačiau – LRT KULTŪROS laidoje „Kultūros teismas“.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų