Baltijos šalyse atliktas tyrimas apie kontracepciją ir lytinį gyvenimą atskleidė, kad tik 10 proc. moterų Lietuvoje apie ilgalaikę kontracepciją sužino iš gydytojo. Devintą kartą mūsų šalyje minimos Pasaulinės kontracepcijos dienos proga pristatomas tyrimas „Tiesos analizė“ atskleidė 20-29 metų amžiaus moterų neinformuotumo sekso ir kontracepcijos klausimais problemą.
„Pakankamas informacijos kiekis ir žinios suteikia žmogui pasirinkimo laisvę. Atlikto tyrimo rezultatai mums visiems padeda suprasti, kaip pačios moterys vertina įvairius lytinio gyvenimo aspektus ir ką reikėtų daryti, kad jos gautų teisingą informaciją apie patikimus šeimos planavimo metodus“, – sako gydytojas akušeris ginekolodas Rolandas Žiobakas.
Tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, ar moterys yra tinkamai informuotos apie apsisaugojimo priemones bei lytinį gyvenimą, 2015 metais buvo atliktas 12 pasaulio šalių, įskaitant Baltijos šalis. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta mažiausiai 500 moterų. Paaiškėjo, kad dėl visuomenėje nusistovėjusių klaidingų nuostatų apie ilgalaikės kontracepcijos keliamus pavojus, moterų kontracepcijos pasirinkimo laisvė yra suvaržyta.
Tik 1 iš 10 lietuvių (10 proc.) objektyvią informaciją gauna iš ginekologo. Beveik 4 iš 10 moterų Lietuvoje ir Latvijoje, Estijoje – 3 iš 10, informaciją apie kontraceptines priemones perskaito internete. Pagrindiniais informacijos šaltiniais tampa abejotino patikimumo internetiniai portalai ir draugių pasakojimai. Trečdalis lietuvių (30,4 proc.) nepatikrintą informaciją apie lytinį gyvenimą ir kontraceptines priemones aptaria su savo gydytoju. Moterys drąsiai konsultuojasi su gydytoju ginekologu. 17,8 proc. lietuvių teikia pirmenybę ginekologėms moterims.
„Tyrimo metu išaiškėjo nemaloni tiesa. Moterys, nepabandžiusios išsiaiškinti objektyvios tiesos iš patikimų šaltinių, šiuo atveju – gydytojų, vis dar besąlygiškai pasikliauna gandais ir mitais. Tai būdinga ne tik lietuvėms, bet ir kitų Baltijos šalių moterims. Moterys turėtų įprasti lankytis pas ginekologą reguliariai bent kartą per metus, o ne tik tada, kai suserga ar laukiasi vaikelio. Tik taip jos turi galimybę išgirsti objektyvią gydytojo nuomonę“, – sako gydytojas R. Žiobakas.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad 1 iš 3 lietuvių po objektyvios gydytojo konsultacijos, pasirinktų ilgalaikės kontracepcijos metodą (gimdos spiralę, implantą). Tačiau mintys, kad jų kūne bus kažkas, ko moterys pačios negalės kontroliuoti ar vos panorėjusios – išimti, yra aplankiusios daugiau nei ketvirtadalį (27,7 proc.) lietuvių. Pasak gydytojo R.Žiobako, konservatyvus požiūris trukdo moterims pasinaudoti ypač veiksmingos ilgalaikės kontracepcijos privalumais.
„Informuoti lietuvius apsisaugojimo nuo neplanuoto nėštumo klausimais yra svarbu – mūsų šalis tarp kitų Europos valstybių atrodo varganai, nes kontracepcijos prieinamumo ir informacijos teikimo klausimai sulaukia itin nedaug dėmesio iš politikų ir yra nesprendžiami. Paplitusių mitų ir klaidingų įsitikinimų įveikimas padėtų mažinti neplanuotų nėštumų ir abortų skaičių“, - sako Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė.
Individuali gydytojo ginekologo konsultacija galėtų suteikti daugiau pasitikėjimo moteriai šiuolaikiniais kontracepcijos metodais. Daugiau nei trečdalis lietuvių (37,8 proc.) teigia, kad norėtų daugiau sužinoti apie kontracepcijos būdus. Būtent objektyviai pateikiama informacija joms padėtų įvertinti ir pasirinkti tinkamiausias kontracepcijos priemones.
Tyrimą „Tiesos analizė“ rėmė moterų sveikatos srityje dirbanti Vokietijos kompanija „Bayer”, tyrimą atliko „FleishmanHillard“. Toks tyrimas buvo atliktas dvylikoje pasaulio šalių: Kanadoje, Čekijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje.
Naujausi komentarai