Apklausa: daug lietuvių jaučiasi laimingi, bet vėl kaupiasi pesimizmo debesys

  • Teksto dydis:

Lietuviai, nepaisant COVID-19 krizės ir kitų negandų, išlieka gana laimingi, tačiau nerimą kelia mažėjantis pilietiškumas, didėjantis pesimizmas ir susvetimėjimas.

Tai rodo „Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimų“ nuo 2008 metų atliekama psichologinio klimato stebėsena.

Lietuvoje 2020-ųjų kovą paskelbus karantiną, patiriančių nerimą, liūdesį, pyktį ir stresą gyventojų dalis didėjo kartais. Tačiau 2021 metų pabaigoje galima teigti, kad didžioji visuomenės dalis iš esmės apsiprato su COVID-19 grėsme bei ribojimais ir patiria žymiai mažiau neigiamų emocijų bei streso.

Tyrimo rezultatai rodo, kad patiriančių nerimą visuomenėje nuo 2020 m. kovo pabaigos iki 2021 m. gruodžio sumažėjo nuo 64,3 iki 41,1 proc., liūdesio – nuo 46,8 iki 28,9 proc., pykčio – nuo 35,6 iki 20,3 proc., streso – nuo 45,8 iki 19,5 proc.

Labai laimingais ir gana laimingais 2021 metų pabaigoje save laikė 68,6 proc. šalies gyventojų. Tai šiek tiek mažiau negu iki koronaviruso krizės, kai laimingų buvo 72,7 proc., tačiau 2020 ir 2021 metais taip besijaučiančių buvo praktiškai tiek pat.

„Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. Gintaras Chomentauskas teigia, kad visuomenės „laimingumas“ yra gana inertiškas reiškinys ir net vykstant reikšmingiems pokyčiams reikia metų ar dvejų iki tol, kol pamatome gyvenimo vertinimo pokyčius. Sakykime, prasidėjus ekonominei krizei 2008 metais, kai laimingais save laikė 72,7 proc. gyventojų, 2009 metais tokių buvo 3 procentais mažiau, o 2010 metais – jau 17 proc. mažiau.

Nerimą kelia kitų rodiklių, kurie daro įtaką psichologiniam visuomenės klimatui, blogėjimas. Pirmiausia per dvejus metus sumenko su pilietiškumu susiję rodikliai. Į klausimą „Didžiuojuosi, kad esu Lietuvos pilietis“ teigiamai atsakė 76,7 proc., nors 2019 metais tokių buvo 85,3 proc. Į klausimą „Jaučiu, kad galiu daryti poveikį visuomenės gyvenimui“ 2019 metais atsakė 23,2 proc., 2021 metų pabaigoje – tik 18,1 proc.

Psichologas G. Chomentauskas mano, kad visuomenėje vėl pradeda dominuoti pesimistinis tonas. Su teiginiu „Ateitis man atrodo niūri“ 2019 metais sutiko 34,9 proc., o 2021 metais – jau 45,7 proc. Kaip rašoma pranešime spaudai, tiek pesimistų turėjome tik nuo 2009 iki 2012 metų – ekonominės krizės laikotarpiu. Tai ne tik psichologinis rodiklis. Pesimizmas stipriai veikia žmonių socialinį ir ekonominį aktyvumą, juk vargu ar pradėsi naują verslą, ar investuosi laiką į savo karjerą Lietuvoje, ar gimdysi vaikus, jei ateitis atrodo nieko gero nežadanti.

Per dvejus metus reikšmingai padidėjo žmonių susvetimėjimas (anomija). Nuo 2011 metų jis nuosekliai mažėjo, o 2019 metais fiksuota rekordiškai mažiausias anomijos skalės rodiklis. Tačiau per dvejus pastaruosius metus jis vėl pradėjo augti.

„Neabejotinai prie to prisidėjo nenuoseklios COVID valdymo priemonės ir jų komunikacija, sukėlusi visuomenės susipriešinimą. Valstybės institucijos, priimdamos sprendimus, vis dar neatsižvelgia į socialinę psichologiją ir tuo daro žalą visuomenei bei savo pačių reputacijai", – mano G. Chomentauskas.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Alšauskienė tikina, kad per dvejus pandemijos metus krito visuomenės pasitikėjimas daugeliu visuomenės institutų, didėja visuomenės fragmentacija ir skirstymasis į „savus“ ir „svetimus“. Tokios tendencijos Lietuvos visuomenę daro pažeidžiamą kaistančios geopolitinės situacijos kontekste.  

Naujausia reprezentatyvi 1067 asmenų apklausa atlikta 2021 m. lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis.


Šiame straipsnyje: emocijoslaimėpesimizmas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
PO RINKIMŲ UŽTRAUKĖ DANGŲ. iR ATRODO ILGAM.

Ona

 Ona portretas
Įdomu kas čia tą laimę dalina

Kas pasakė , kad normalus žmogus turi

Kas pasakė , kad normalus žmogus turi  portretas
Búti nuolat išsišiepęs ?...
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kaip išvengti perdegimo darbe?
    Kaip išvengti perdegimo darbe?

    Nepasitenkinimas darbo rezultatais, nuolatinis nuovargis, emocinis išsekimas – tai keletas signalų, pranešančių apie galimą žmogaus perdegimą. Norint kokybiško gyvenimo, svarbu išlaikyti darbo ir poilsio pusiausvyrą ir ...

  • Kelionės į mokyklą: ką galima nuveikti važiuojant automobiliu?
    Kelionės į mokyklą: ką galima nuveikti važiuojant automobiliu?

    Per mokslo metus tėvai ir vaikai daug valandų praleidžia automobilyje, rytais važiuodami į mokyklą ir vakarais grįždami namo. Keliones dažniausiai ilgina spūstys, todėl jame tenka praleisti bent po keletą valandų kasdien. Šios kelionės &nd...

    2
  • Trauminė patirtis – ilgai gyjanti žaizda
    Trauminė patirtis – ilgai gyjanti žaizda

    Netinkamas paauglio elgesys dažniau priskiriamas charakterio ypatumams arba sudėtingam amžiaus tarpsniui. Tačiau tikrąją priežastį gali slėpti ankstyvosios trauminės patirtys: artimojo netektis, liga, patirtas smurtas. O gal net nereikšmingas ...

  • Psichologė patarė, kaip įveikti sausio slogutį: būk arba meška, arba beždžionė
    Psichologė patarė, kaip įveikti sausio slogutį: būk arba meška, arba beždžionė

    Trečiasis sausio pirmadienis yra oficialiai liūdniausia diena metuose. Šventinė apatija, šaltis, saulės trūkumas – visa tai susideda į faktorių, kad sausio ir vasario mėnesiais slogučio gali išties netrūkti, praneša ...

    3
  • Ar skaitymas gali išgydyti psichikos ligas?
    Ar skaitymas gali išgydyti psichikos ligas?

    Į pasaulį įžengus pandemijai, skaitymas atgimė – daugelis, užsidarę namie, leido laiką su knyga. Atsiribojimas nuo socialinio gyvenimo ir pašlijusi psichinė sveikata skatino žmones ieškoti atsakymų knygose, tad populiarumą pajut...

    2
  • „Camelia“ pradėjo bendradarbiavimą su „Sidabrine linija“ – siekia gerinti senjorų gyvenimo kokybę
    „Camelia“ pradėjo bendradarbiavimą su „Sidabrine linija“ – siekia gerinti senjorų gyvenimo kokybę

    Didelė dalis Lietuvos senjorų yra vieniši – gyvena vieni, neturi artimųjų, o kiti, jei ir turi, stokoja artimo ryšio, neturi su kuo pasikalbėti, paprašyti patarimo ar pagalbos. Paskatinti bendravimo poreikio, senjorai ima ie&sca...

    1
  • Pošventinė melancholija ar depresijos ženklai?
    Pošventinė melancholija ar depresijos ženklai?

    Po švenčių, kai šurmulys nurimsta, kai kurie žmonės pradeda jausti slogumą, net ir nusivylimą, kad daug kas klostėsi ne taip, kaip tikėjosi. Šis fenomenas visuomenėje vadinamas pošventine depresija ar melancholija, ir per p...

  • Kaip vaikus išmokyti, kad pinigai nėra begaliniai?
    Kaip vaikus išmokyti, kad pinigai nėra begaliniai?

    Psichologinės sveikatos specialistai pastebi, kad dažnai vaikai įsivaizduoja, kad pinigai gaminami neribotai, ypač dabar, kai pinigai laikomi elektronine forma. Kaip tėvai gali padėti formuoti tinkamus vaiko finansinius įpročius, naudojant kišen...

    2
  • Priklausomybė nuo interneto: mitas ar realybė?
    Priklausomybė nuo interneto: mitas ar realybė?

    Beribiai susirašinėjimai ir naršymas internete, gausėjančios socialinių tinklų vartotojų gretos – tokia šių dienų realybė. Kai kurie iš mūsų esame pernelyg susiję su socialiniais tinklais, nors patys taip ir negalv...

    2
  • Mano vaikas manęs neklauso! Ar tikrai?
    Mano vaikas manęs neklauso! Ar tikrai?

    Pasitaiko situacijų, kai susimąstome – vaikas manęs neklauso: nedaro to, ką esame sutarę, laužo susitarimus, kelia isterijas. Tokios situacijos dažniausiai kyla ne dėl vaikų, o dėl tėvų elgesio ypatumų. Tad, norint, kad tėvystė keltų pozi...

    1
Daugiau straipsnių