Aplinkiniai neturėtų pamiršti, kad mama – irgi žmogus

„Motinystė yra kažkur tarp absoliučios meilės ir kūną rakinančio nuovargio. Žinoti, kad esi ne viena, kad tavo mintys, norai ir baimės yra normalios, yra gydanti patirtis kiekvienai mamai“, – sako dviejų vaikų mama Ieva Juodelė, subūrusi mamas į bendruomenę „Motherhood Is Sexy“, atvirai kalbančią apie motinystę.

Bendra patirtis išlaisvino

Kaip rašoma „Motherhood is Sexy“, arba tiesiog MIS tinklalapyje, tai yra „mamystės bendruomenė, kurioje kolekcionuojamos, aptariamos, apverkiamos, diskutuojamos ir apjuokiamos kasdienybės akimirkos, su visomis sexy bjaurastėlėmis ir giliomis, sielą veriančiomis tiesomis“.

Tekstų ir turinio kūrėja I.Juodelė pasakojo, kad motinystė jai pačiai, visų pirma, buvo įkvėpimas, terpė, iš kurios norėjosi kažką sukurti, o svarbiausias motyvas burti mamų bendruomenę buvo pažįstama moteris, kuri susirgo depresija po gimdymo.

„Kadangi savo asmeninėje instagramo paskyroje rašydavau savo patirtimi paremtus tekstus, ji tiesiog parašė man, klausė, gal aš žinau, kaip jai tą sudėtingą etapą įveikti, – pasakoja pašnekovė. – Tačiau aš  depresija po gimdymo nesirgau, tad negalėjau nieko patarti. Pasiūliau parašyti anoniminį laišką, kurį galėčiau kažkur įdėti. Net nežinojau kur – tiesiog kilo tokia mintis, kad galbūt tokių moterų yra daugiau. Galiausiai ji to laiško neparašė, bet mano galvoje jau kirbėjo idėja, kad reikia kurti  paskyrą, kurioje moterys, prastai besijaučiančios ar labai sunkiai išgyvenančios motinystę, galėtų papasakoti, kaip jaučiasi, pabendrauti su kitomis mamomis, viena kitai patarti, pasijusti nevienišos. Tokia buvo pirminė idėja, iš kurios ir gimė motinystės realybės atskleidimas.“

Sukūrusi „Motherhood is Sexy“ paskyrą instagrame, moteris pradėjo ten kelti savo tekstus. Tai buvo nepagražinti vaizdai ir pasakojimai apie tai, kaip atrodo mamos rutina: nuo nešvarių indų iki pilvų po gimdymo nuotraukų kolekcijos, visa tai, apie ką niekas viešai nekalba. Mintys apie motinystę, mamos savijautą, vaikus, šeimą, kurios aplanko dažną mamą, tik tokių negražių minčių ir vaizdų lyg ir nepriimta rodyti.

Greitai su savo mintimis ir pastebėjimais prisijungė kitos mamos, tad dabar paskyroje jau nebe Ievos turinys, o tai, kuo gyvena ir dalijasi  moterys. Ten jų mintys, tekstai, kasdienybės vaizdai, parodantys, kad egzistuoja ne tik gražioji motinystės pusė.

Pašnekovės teigimu, moterims tai buvo taip artima ir suprantama, kad paskyra tiesiog sprogo. Ji labai nauja – sukurta mažiau nei prieš metus, o ją dabar jau seka daugiau kaip 14 000 mamų. Turinys mamas labai patraukė, tad mamų bendruomenė susibūrė tiesiog akyse.

Kuo ilgiau būni mama, tuo labiau nori bent kurį laiką pabūti ir ne mama – tai absoliučiai normalu.

„Ši patirtis mane dar labiau išlaisvino, – sako Ieva. – Kadangi kiekvieną dieną gaunu labai daug moterų laiškų ir žinučių, tai tiesiog kuo toliau, tuo geriau suprantu, kad visos išgyvena tą patį ir kad nieko čia nėra nenormalaus. Juk daugelis moterų būtent dėl to labiausiai ir nuogastauja, mano, kad jos kažkokios ne tokios, slepia savo patirtis, būsenas. Bet šis projektas tiek man pačiai, tiek ir kitoms moterims padėjo suprasti, kad viskas normalu ir visaip jaustis yra normalu.“

Būtinas laikas sau

I.Juodelė yra dviejų berniukų – dvejų su puse Nojaus ir metukų Patriko – mama. „Prieš susilaukdama vaikų aš net negalvojau apie tai, kas man gali nutikti, kaip viskas iš tikrųjų sudėtinga, kaip sunku, kaip turi perlipti per save, kaip viskas keičiasi. Kažkaip labai naiviai žiūrėjau į viską, – sako Ieva. – Ir štai tik dabar, tik su vaikais aš bręstu kaip žmogus – suprantu pasiaukojimo, nesavanaudiškumo prasmę. Dabar jau turiu laibai stiprią vertybių skalę ir suprantu, kas iš tiesų nesvarbu, pavyzdžiui, koks nesvarbus yra įvaizdis ir kokie svarbūs artimi žmonės, sveikata. Rutinos sunkumas iš tiesų man padeda ir bręsti, ir augti kaip žmogui.“

Moteris teigia nenorinti sutikti su mintimi, kad vaikai yra tarsi kažkokie šventieji, o mamoms belieka tapti jų aptarnaujančiuoju personalu. Mama, kaip žmogus, turi turėti galimybę atsikvėpti, rasti vietų, kuriose gali atsigauti. Kai mama būna su vaiku sukandusi dantis, jau ženklas, kad turi perduoti atsakomybę už vaiką kitam, o pati eiti pailsėti. Ir normalu, jeigu mama tai nori daryti dažnai, kad ir kiekvieną dieną. Juk kiekvienos mamos galimybės būti su vaiku yra skirtingos. Mama ir jos savijauta ypač svarbu, nes tik pati būdama sveika ir psichologiškai gerai jausdamasi, ji galės gerai pasirūpinti vaiku.

Ką reiškia gerai pasirūpinti? Ieva svarsto, kad kiekviena mama pati geriausiai jaučia, kada su vaiku ji būna 100 proc., o kada pavargsta ir būna tik 20 proc.

„Iš to, ką rašo mamos, pastebiu, kad jos geriausiai jaučiasi, kai turi veiklos, kuri jas prablaško, sukelia ambicijų, uždega, – sako pašnekovė. – Neseniai surengėme apklausą ir teiravomės, kiek laiko per dieną mamos gali kokybiškai būti su vaiku – be jokių pašalinių trukdžių, kai visą dėmesį skiria tik jam. Dauguma moterų, maždaug 80 proc., atsakė, kad dvi valandas per dieną. Kitą laiką jos nori užsiimti savimi – kurti, tvarkytis, mokytis, dirbti, ilsėtis.“

Kartu: projekto „Motherhood Is Sexy“ varikliukas – bendramintės Lina Krasauskienė, Mingailė Ivanauskienė, Ieva Juodelė, Indrė Norvaišaitė-Volkė, Greta Miliauskienė, Ugnė Ugenskaitė-Josgaudė, Sigita Galdikaitė – ir pačios mokosi, ir kitoms moterims padeda neįstrigti motinystės burbule.

Kitaip sakant, mamos yra žmonės, kurie, kad ir kaip džiaugtųsi motinyste, labai ilgisi laiko pabūti su savimi, kuo toliau, tuo labiau nori tą laiką atgauti. Tik, deja, nelabai gali kam nors apie tai prasitarti.

Paklausta, kaip vis dėlto mamai išlikti laimingai, Ieva sako negalinti kalbėti už visas mamas, nes visos labai skirtingos, tad ir prioritetai skirtingi. „Mano manymu, norint būti laimingai tapus mama, visų pirma, reikia turėti žmonių, kuri tave palaiko ir girdi, ir nesvarbu, ar tu jautiesi blogai, ar gerai, – sako moteris. – Svarbiausia, kad mama, auginanti vaiką, neliktų viena su vaiku mamystės burbule. Aš manau, kad laimė mamai yra ją palaikantys, išgirstantys žmonės. Tai gali būti vyras, kiti artimieji, gali būti ir tokia, kaip mūsų, bendruomenė.“

Pašnekovė juokiasi neretai iš kitų mamų išgirstanti, kad ši bendruomenė joms – kaip naktinis baras: ateini, „pasiimi kokteilį“, šnekiesi su kitomis moterimis apie dalykus, kurie vyksta tiek tavo, tiek kitų gyvenime, ir jautiesi išklausyta, suprasta. Ne vienai tai suteikia begalinį palengvėjimą. Mamoms svarbi išklausanti aplinka – ar ji būtų virtuali, ar reali.

Viskas yra normalu

Motinystė dažnai mamai tampa ir atradimų šaltiniu. Pavyzdžiui, Ievą, kuri ir augina vaikus, ir dirba, nustebino, koks produktyvus gali būti darbas būnant mama, kiek daug mama gali padaryti.

„Aš dabar į dirbančią mamą žiūriu visiškai kitaip. Suprantu, kokios jos stiprios, kiek turi jėgų ir kaip našiai gali dirbti. Kai tu, nusivariusi po visos dienos buvimo mama, dešimtą vakaro gauni valandą ar dvi ramybės, ir per tą laiką nudirbi visos dienos intelektualinį darbą, tai kažkas ypatingo, – sako pašnekovė. – Mane be galo nustebino, koks vis dėlto stiprus  troškimas turėti laiko sau – nesvarbu, kad kūnas fiziškai išsekęs, tu vis tiek jo nori, vis tiek naktį kuri, būdrauji. Net sunku suprasti, iš kur mamos semiasi tiek energijos. Vadinasi, tos kitokios veiklos joms reikia kaip oro. Tu taip nori morališkai atitrūkti nuo buities, kad tiesiog tampa nebesvarbu, kokia kaina gali veikti kažką kito.“

I.Juodelė teigia suprantanti, kad kažkas, iš šalies pažiūrėjęs, gali pasakyti, jog esi bloga mama, jei nori atitrūkti nuo vaikų. Tad ir bendruomenės moterys dažnai diskutuoja: ar esu bloga mama, jeigu nenoriu visą laiką būti su savo vaiku?

„Mes jau seniausiai esame išsigryninome, kad tikrai ne. Juk tu vis dėlto, visų pirma, esi žmogus, tiesiog šiuo metu gyveni kitokioje realybėje, esi kažkur tarp seno ir naujo savęs. Didesnis nei įprastai kažkokių kitokių veiklų alkis atsiranda, nes buvimas su vaiku kelia labai daug iššūkių, vaikui visą laiką skiri nepertraukiamą dėmesį: kad kažkas neatsitiktų,  nepargriūtų, neužsigautų. Ir kuo ilgiau būni mama, tuo labiau nori bent kurį laiką pabūti ir ne mama – tai absoliučiai normalu. Palikti vaiką su aukle – normalu, vesti į darželį – normalu. Viskas normalu, jeigu kitaip tu blogai jautiesi“, – įsitikinusi moteris.

Ieva sako pati pagalvojanti, kiek turi sukakti jos berniukams, kad ji galėtų lengviau atsipūsti ir taip labai nesijaudinti, nesirūpinti. Iš vyresnius vaikus auginančių mamų ji girdėjo, kad vyresniajam turėtų būti bent ketveri metai – tada vaikai pradeda žaisti tarpusavyje ir nereikalauja tiek mamos dėmesio. Tad belieka laukti, kol vyresnysis sulauks ketverių, ir tikėtis, kad tada bus lengviau. Tik ji gerai žino ir seną posakį: maži vaikai – maži vargai, dideli vaikai – dideli vargai, kuris visai neguodžia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

prajuokino

prajuokino portretas
Tryda...

tik

tik portretas
kokia purviasklaida tokie ir kom jauciasi lgbt usniku nusibezdeimas juodinant normalias moteris o marmaliuotu saika dar paporina ko noret is klonuotu dvasios ubagu/===

Morgana

Morgana  portretas
Na tai dabar tik ta tema tapo svarbi. Darosi juokinga
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių