Kaip silpni raminamieji
"Kai pašiurpsta oda, mes atpažįstame siunčiamą signalą, kad organizmui šalta, ir apsirengiame; kai gurgia pilvas – užkandame. Tačiau kai kalbame apie psichologinę gerovę, dažnai pamirštame patenkinti poreikius. Emocijos – tai signalai mums, kurie padeda automatiškai reaguoti į dirgiklius", – teigia psichologė Ugnė Vasilė.
Pasak specialistės, kuo daugiau ir dažniau ignoruosime organizmo siunčiamus signalus, tuo mažiau jo poreikių patenkinsime. Nors žmogus geba laikinai prisitaikyti, ilgainiui nesprendžiamos problemos aštrėja.
Emocijų kaupimas neigiamai atsiliepia santykiams, savivertei, vėliau gali atsirasti kitų sutrikimų. Pernelyg ilgai kaupiamos emocijos gali tapti žalingų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, emocinio valgymo ar savęs žalojimo priežastimi.
"Kartu su emocinėmis ašaromis išsiskiria medžiagos, kurios balansuoja streso hormono lygį, todėl verkdamas žmogus gali pajusti palengvėjimą. Tai veikia kaip silpni raminamieji", – aiškina U.Vasilė.
Komunikacijos priemonė
Vis dėlto psichologė įspėja, kad žodį "palengvėjimas" reikėtų vartoti atsargiai, nes jis ne visuomet tiksliai apibūdina pojūčius, kurie užplūsta išsiverkus. Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl emocijas, jausmus patiriame ir išreiškiame skirtingai.
Tiek vyrams, tiek moterims, ašaros – drąsos ir stiprybės ženklas.
Šiuo metu mokslininkai ginčijasi: vieni teigia, kad verkimas sumažina stresą ir susijaudinimą, o kiti, atlikdami bandymus laboratorijoje, pastebi priešingus rezultatus: verkimas gali padidinti streso lygį organizme. Taigi tam, kad palengvėtų, yra svarbios sąlygos: socialinė aplinka – kaip į ašaras reaguoja aplinkiniai, asmenybės bruožai ir emocinė būsena.
Visuomenėje įprasta verkimą sieti su jaunesnio amžiaus žmonėmis. Dažnai tėvai nežino, kaip reikėtų dorotis su vaiko ašaromis. Kartais emocionalus jausmų protrūkis yra isterija, tačiau net tokiu atveju U.Vasilė tėvams pataria nebūti per daug griežtiems.
"Verkimas yra komunikacijos priemonė. Jei vaikas nemoka kitais būdais išreikšti savo būsenos ar poreikio, reikia pirmiausia patiems tėvams išmokti suprasti vaiką ir mokyti naujų komunikacijos būdų. Svarbu suvokti, kodėl vaikui kyla vienas ar kitas poreikis. Draudimas būtų komunikacijos nutraukimas ir vaiko poreikių ignoravimas", – teigia psichologė.
Drąsa verkti
Viena iš gydytojų, neabejojančių verkimo nauda, yra amerikietė psichiatrė ir knygų autorė Judith Orloff. Per dvidešimt metų patirties ji teigia pati pajutusi verkimo teikiamą naudą. Anot gydytojos, jis mažina ne tik stresą, bet ir padeda atsikratyti liūdesio bei nusivylimo.
"Verkimas man primena valymosi procesą. Tai būdas išlaisvinti emocijas, kad jos mano kūne nevirstų į streso sukeliamus simptomus kaip nuovargis ar skausmas. Dėl šios priežasties aš skatinu verkti ir savo pacientus. Tiek vyrams, tiek moterims, ašaros – drąsos ir stiprybės ženklas", – patirtimi dalijasi J.Orloff.
Savo knygoje autorė išskiria tris ašarų rūšis: refleksines, tęstines ir emocines. Kiekviena jų turi savo gydomąją paskirtį. Refleksinės ašaros padeda atsikratyti kenksmingų dalelių, kai akys reaguoja į tokius dirgiklius kaip nuovargis ar dūmai. Tęstinės – išsiskiriamos reguliariai, kad sudrėkintų akis ir padėtų išvengti bakterijų. Tokio tipo ašaros yra 98 proc. sudarytos iš vandens, o emocinės – iš streso hormonų, kurie pašalinami verkiant. Taip pat, atlikus papildomus tyrimus, paaiškėjo, kad jos skatina endorfinų išsiskyrimą, kurie mažina skausmą ir suteikia malonumo pojūtį.
Gydytojos teigimu, gėdytis verkimo paskatina neteisingas visuomenės požiūris. "Ašaros – silpnumo požymis", "tikri vyrai neverkia" – yra mitai. Psichiatrė pripažįsta: "Stiprus žmogus yra tas, kuris turi drąsos ir sąmoningumo verkti. Šie žmonės man palieka įspūdį."
Naujausi komentarai