Ruduo – toks metas, kai pradeda kamuoti bloga nuotaika, vis labiau tamsėjantys vakarai verčia likti namuose. Ar tai – ne depresijos simptomai? Ar tikrai įvertiname, kokia pavojinga yra ši liga ir kaip ją atskirti nuo prastos nuotaikos?

Būtina skirti terminus

"Man – depresija", – dažnai pasakoma, vos apėmus prastai nuotaikai.

Tačiau svarbu atskirti šiuos du terminus. Depresija nėra tiesiog geros nuotaikos stoka – tai yra rimtas psichologinis sutrikimas, kuris gali labai apkartinti gyvenimą.

Depresija – vienas plačiausiai paplitusių sveikatos sutrikimų Senajame žemyne. Daugiau nei 50 milijonų Europos piliečių kenčia nuo psichinės sveikatos sutrikimų tam tikru savo gyvenimo metu.

Europos depresijos asociacija skatina žmones labiau domėtis šia liga ir dirbti kartu, kad būtų užtikrintas tinkamas depresijos gydymas ir prevencija. Žmonėms būtina suvokti, kas tai per sutrikimas, ir kreiptis pagalbos, kol ligos forma dar nesunki. Priimti artimųjų paramą ir sumažinti visuomenėje egzistuojančius stereotipus padeda didesnis informacijos kiekis apie šią ligą.

Pradeda kamuoti nemiga

Dažniausiai depresija pasireiškia itin slogia nuotaika ar sumažėjusiu įprastinių veiklų domėjimusi ilgiau nei dvi savaites. Taip pat žmogus nebegali įprastai funkcionuoti savo socialinėje, darbo arba akademinėje aplinkoje.

Anksčiau dominusios veiklos ir užsiėmimai staiga tampa visai nebeįdomūs, o prasta nuotaika išlieka beveik visą dieną. Pakitęs apetitas taip pat daro įtaką – žmogus gali staiga priaugti arba numesti 5 proc. savo kūno svorio. Pastebima  panašių ir miego pokyčių – ima kamuoti nemiga arba nuolatinis noras miegoti. Nenuostabu, kad ima trūkti energijos ir jaučiamas nuolatinis nuovargis.

Patariama atkreipti dėmesį ir į psichologinius pojūčius, tokius kaip savivertės stoka ar kaltės jausmas, kurie atsiranda be jokios priežasties, arba jei sunku susikaupti. Ypač reikėtų sunerimti, jei atsiranda minčių apie savižudybę.

Lemia įvairūs veiksniai

Depresija išsivysto pamažu, keičiantis smegenų cheminiam balansui, kuris vėliau paveikia visą žmogaus fiziologiją. Šiai ligai įtakos padaryti gali ne tik žmogaus genetika, bet ir išoriniai veiksniai, tokie, kaip stresas, netektys, tam tikros ligos ir medikamentai bei sudėtingi gyvenimo įvykiai.

Dažniausiai tai būna įvairių veiksnių padariniai. Nors skirtingiems žmonėms ligos priežastys ar net simptomai gali būti skirtingi, susirgti depresija yra gana didelė rizika. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vieną iš penkių moterų ir vieną iš dešimties vyrų gali ištikti depresija tam tikru jų gyvenimo metu.

Jeigu pastebėjote, kad jūs jaučiatės nusiminęs, patiriate nuolatinį nuovargį, malonumo stygių, jaučiate, kad pakito produktyvumas ir patiriate bent kelis iš straipsnyje išvardytų simptomų ilgiau nei dvi savaites, arba jaučiate, kad šių simptomų intensyvumas padidėjo po vaistų vartojimų, būtinai pasikonsultuokite su specialistu.

Depresijos simptomai

Nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus.

Dirglumas, jautrumas emocinę įtampą keliančioms situacijoms.

Vengimas bendrauti.

Fizinio ir/ar psichinio užslopinimo pojūtis arba, priešingai, nerimo epizodai.

Kritusi savivertė, nuolatinis kaltės jausmas.

Sunku susikaupti veiklai.

Pesimistinis ateities įsivaizdavimas.

Polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę.

Apetito netekimas, svorio kritimas.

Potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant užsimiršti.

Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.