A. Dulkys: mobingo nereikėtų sieti su pandemijos nuovargiu

Seimo Sveikatos reikalų komitete trečiadienį vyko diskusija dėl pastaruoju metu Lietuvoje ypač aktualios mobingo problemos. Posėdyje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad neteisinga mobingą bandyti pridengti pandeminiu nuovargiu arba jį traktuoti kaip COVID-19 pasekmę. Ministro teigimu, mobingas yra ne trumpalaikė, o daugiau sisteminė, istorinė problema, į kurią reikia žiūrėti kompleksiškai.

Mobingo problema šalyje vėl iškilo po viešoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, kad galimai dėl darbe patiriamo mobingo nusižudė jauna Šiaulių ligoninės gydytoja.

„Viena iš tendencijų, į kurią visi turėtume atkreipti dėmesį, kurią pastebiu, bet kuri mūsų visų bendromis pastangomis gali būti sustabdyta, tai kai mėginama mobingo temą, psichikos sveikatos temas truputėlį pridengti pandeminiu nuovargiu arba (traktuoti – ELTA) kaip COVID-19 pasekmę, kaip viruso pasekmę“, – Sveikatos reikalų komiteto posėdyje teigė A. Dulkys.

Vis dėlto, pasak ministro, „tai iš tikrųjų yra ne kažkokia trumpalaikių reiškinių pasekmė, o tai yra labiau jau sisteminė, istorinė problema, kuri turi savo gilias priežastis.“ Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad į mobingo problemą Lietuvoje vis dar žiūrima pernelyg aplaidžiai.

„Dažnai yra stengiamasi šiek tiek pro pirštus žiūrėti į psichikos sveikatos temą, nes ji atrodo visiems minkšta, sunkiai apčiuopiama, ir mes visi esame linkę matyti kažkokį rezultatą, kurį galėčiau apibūdinti žodžiu „hard“, kur tu aiškiai matai, kažką pastatai, kažką nutiesi. O šioje temoje reikia tokių gilių, ilgų pastangų ir tas rezultatas ne visada matosi“, – sakė ministras.

Dažnai yra stengiamasi šiek tiek pro pirštus žiūrėti į psichikos sveikatos temą, nes ji atrodo visiems minkšta, sunkiai apčiuopiama, ir mes visi esame linkę matyti kažkokį rezultatą, kurį galėčiau apibūdinti žodžiu „hard“, kur tu aiškiai matai, kažką pastatai, kažką nutiesi.

„Tokiems oponentams aš norėčiau taip pat atkreipti dėmesį, kad yra paskaičiavimai, kad mūsų valstybė, nespręsdama psichikos sveikatos problemų, taip pat kiekvienais metais praranda gana didelę – 2,6 proc. BVP dalį, kuri taip pat susijusi ir su mūsų ekonomika“, – pridūrė jis.

A. Dulkys taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis dar labai trūksta sveikatos raštingumo, gebėjimo atskirti mobingo apraiškas.

„Psichikos sveikatos srityje mes tikrai turime problemą su raštingumu, jeigu taip galima pasakyti. Ir daug dalykų neatpažįstame, nemokame vertinti, o norime to greito kraujo, norime daug įvairių paslaugų“, – akcentavo ministras.

Jis taip pat džiaugėsi, kad tiek Seimo Sveikatos reikalų komitetas, tiek posėdyje dalyvavę pranešėjai labai aiškiai identifikuoja, jog į mobingo problemą reikia žiūrėti horizontaliai. Sveikatos apsaugos ministro teigimu, analizuojant mobingo problemą Lietuvoje reikia matyti tiek švietimą, sveikatą, socialinius klausimus, tiek teisinius dalykus bei ekonomiką.

M. Navickienė: teiksime siūlymus dėl mobingo kriminalizavimo galimybės

Savo ruožtu posėdyje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė, kad jos vadovaujama ministerija, siekdama spręsti mobingo problemą, ieško kompleksinių, tvarių sprendimų.

„Norime daryti sprendimus, kurie būtų pakankamai tvarūs, ir suprasdami, kad mobingo problema, emocinės sveikatos problema tikrai nėra tik viename sveikatos sektoriuje, nors, žinoma, tai yra labai aktualu būtent šiam sektoriui. Tačiau apskritai mes, kaip ministerija, matome, kad yra vis dėlto reikalingi kompleksiniai sprendimai, kurių norėtume imtis ir matome tame prasmę“, – akcentavo M. Navickienė.

Ministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl mobingo į darbo inspekciją arba darbo ginčų komisiją vis dar kreipiasi labai nedidelis gyventojų skaičius.

„Žinoma, jeigu lygintume su 2019 metais, kai darbo ginčų komisija išnagrinėjo tik vieną skundą dėl psichologinio smurto, tai tą augimą matome. Bet vis dėlto statistika, kai iš 9 tūkst. reikalavimų darbo ginčų komisijai tik 34 yra dėl psichologinio smurto, rodo, kad nėra pasitikėjimo, kad problema tikrai yra užslėpta ir kol kas visa apimtimi nematoma. Ir tos baimės, stereotipai, nepasitikėjimas, netinkamas reglamentavimas visgi šią problemą pakankamai stipriai maskuoja, tą rodo skaičiai“, – pažymėjo ji.

Ministrė teigė, kad siekdama spręsti įsišaknijusią mobingo problemą šalyje jos vadovaujama ministerija sudarė ekspertų darbo grupę.

M. Navickienė taip pat informavo, kad kaip vieną kovos su mobingu priemonių jos vadovaujama ministerija ketina pateikti siūlymus ir dėl mobingo veiklos kriminalizavimo galimybių. Tačiau ši iniciatyva kol kas, pasak ministrės, dar yra tik svarstoma.

„Manome, kad yra svarbu griežtinti atsakomybę, priskirti pasitvirtinusius mobingo bei psichologinio smurto pasireiškimo darbo vietoje atvejus prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų. Už šiuos pažeidimus siūlyti numatyti asmeninę valstybės ir savivaldos įstaigų vadovų atsakomybę bei numatyti baudas privačioms įstaigoms už pasitvirtinusius mobingo ar psichologinio smurto atvejus darbo vietoje“, – sakė M. Navickienė.


Šiame straipsnyje: Arūnas Dulkysmobingaspsichologinis smurtasRespublikinė Šiaulių ligoninėpagalbos tel

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių