- Gailė Jaruševičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Sveikatos reikalų komitete trečiadienį vyko diskusija dėl pastaruoju metu Lietuvoje ypač aktualios mobingo problemos. Posėdyje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad neteisinga mobingą bandyti pridengti pandeminiu nuovargiu arba jį traktuoti kaip COVID-19 pasekmę. Ministro teigimu, mobingas yra ne trumpalaikė, o daugiau sisteminė, istorinė problema, į kurią reikia žiūrėti kompleksiškai.
Mobingo problema šalyje vėl iškilo po viešoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, kad galimai dėl darbe patiriamo mobingo nusižudė jauna Šiaulių ligoninės gydytoja.
„Viena iš tendencijų, į kurią visi turėtume atkreipti dėmesį, kurią pastebiu, bet kuri mūsų visų bendromis pastangomis gali būti sustabdyta, tai kai mėginama mobingo temą, psichikos sveikatos temas truputėlį pridengti pandeminiu nuovargiu arba (traktuoti – ELTA) kaip COVID-19 pasekmę, kaip viruso pasekmę“, – Sveikatos reikalų komiteto posėdyje teigė A. Dulkys.
Vis dėlto, pasak ministro, „tai iš tikrųjų yra ne kažkokia trumpalaikių reiškinių pasekmė, o tai yra labiau jau sisteminė, istorinė problema, kuri turi savo gilias priežastis.“ Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad į mobingo problemą Lietuvoje vis dar žiūrima pernelyg aplaidžiai.
„Dažnai yra stengiamasi šiek tiek pro pirštus žiūrėti į psichikos sveikatos temą, nes ji atrodo visiems minkšta, sunkiai apčiuopiama, ir mes visi esame linkę matyti kažkokį rezultatą, kurį galėčiau apibūdinti žodžiu „hard“, kur tu aiškiai matai, kažką pastatai, kažką nutiesi. O šioje temoje reikia tokių gilių, ilgų pastangų ir tas rezultatas ne visada matosi“, – sakė ministras.
Dažnai yra stengiamasi šiek tiek pro pirštus žiūrėti į psichikos sveikatos temą, nes ji atrodo visiems minkšta, sunkiai apčiuopiama, ir mes visi esame linkę matyti kažkokį rezultatą, kurį galėčiau apibūdinti žodžiu „hard“, kur tu aiškiai matai, kažką pastatai, kažką nutiesi.
„Tokiems oponentams aš norėčiau taip pat atkreipti dėmesį, kad yra paskaičiavimai, kad mūsų valstybė, nespręsdama psichikos sveikatos problemų, taip pat kiekvienais metais praranda gana didelę – 2,6 proc. BVP dalį, kuri taip pat susijusi ir su mūsų ekonomika“, – pridūrė jis.
A. Dulkys taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis dar labai trūksta sveikatos raštingumo, gebėjimo atskirti mobingo apraiškas.
„Psichikos sveikatos srityje mes tikrai turime problemą su raštingumu, jeigu taip galima pasakyti. Ir daug dalykų neatpažįstame, nemokame vertinti, o norime to greito kraujo, norime daug įvairių paslaugų“, – akcentavo ministras.
Jis taip pat džiaugėsi, kad tiek Seimo Sveikatos reikalų komitetas, tiek posėdyje dalyvavę pranešėjai labai aiškiai identifikuoja, jog į mobingo problemą reikia žiūrėti horizontaliai. Sveikatos apsaugos ministro teigimu, analizuojant mobingo problemą Lietuvoje reikia matyti tiek švietimą, sveikatą, socialinius klausimus, tiek teisinius dalykus bei ekonomiką.
M. Navickienė: teiksime siūlymus dėl mobingo kriminalizavimo galimybės
Savo ruožtu posėdyje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė, kad jos vadovaujama ministerija, siekdama spręsti mobingo problemą, ieško kompleksinių, tvarių sprendimų.
„Norime daryti sprendimus, kurie būtų pakankamai tvarūs, ir suprasdami, kad mobingo problema, emocinės sveikatos problema tikrai nėra tik viename sveikatos sektoriuje, nors, žinoma, tai yra labai aktualu būtent šiam sektoriui. Tačiau apskritai mes, kaip ministerija, matome, kad yra vis dėlto reikalingi kompleksiniai sprendimai, kurių norėtume imtis ir matome tame prasmę“, – akcentavo M. Navickienė.
Ministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl mobingo į darbo inspekciją arba darbo ginčų komisiją vis dar kreipiasi labai nedidelis gyventojų skaičius.
„Žinoma, jeigu lygintume su 2019 metais, kai darbo ginčų komisija išnagrinėjo tik vieną skundą dėl psichologinio smurto, tai tą augimą matome. Bet vis dėlto statistika, kai iš 9 tūkst. reikalavimų darbo ginčų komisijai tik 34 yra dėl psichologinio smurto, rodo, kad nėra pasitikėjimo, kad problema tikrai yra užslėpta ir kol kas visa apimtimi nematoma. Ir tos baimės, stereotipai, nepasitikėjimas, netinkamas reglamentavimas visgi šią problemą pakankamai stipriai maskuoja, tą rodo skaičiai“, – pažymėjo ji.
Ministrė teigė, kad siekdama spręsti įsišaknijusią mobingo problemą šalyje jos vadovaujama ministerija sudarė ekspertų darbo grupę.
M. Navickienė taip pat informavo, kad kaip vieną kovos su mobingu priemonių jos vadovaujama ministerija ketina pateikti siūlymus ir dėl mobingo veiklos kriminalizavimo galimybių. Tačiau ši iniciatyva kol kas, pasak ministrės, dar yra tik svarstoma.
„Manome, kad yra svarbu griežtinti atsakomybę, priskirti pasitvirtinusius mobingo bei psichologinio smurto pasireiškimo darbo vietoje atvejus prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų. Už šiuos pažeidimus siūlyti numatyti asmeninę valstybės ir savivaldos įstaigų vadovų atsakomybę bei numatyti baudas privačioms įstaigoms už pasitvirtinusius mobingo ar psichologinio smurto atvejus darbo vietoje“, – sakė M. Navickienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...