- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje gyvenanti Rusnė jau kurį laiką domisi psichologija. Pradėjus gilintis į save, sako, gyvenimo kokybė pagerėjo. Anot merginos, labiausiai padeda disciplina. Tačiau depresija, atrodo, tik ir tyko už kampo. „Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir žmogus nėra pritaikytas tam, kas vyksta šiandien“, – LNK žurnalistę tikino mergina.
Sveikata, karjeros pasiekimai, finansai, socialiniai tinklai, jaunystės kultas – aplink tarsi nesibaigiančios varžybos, o svarbiausia – užklupusi pandemiją ir ją pakeitęs karas.
„Mes bijome, kad ir pas mus gali kažkas atsitikti tiesiogine prasme to karo ir tie patys ekonominiai dalykai“, – pripažino Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
Nenuostabu, ekspertai skaičiuoja nuo depresijos kenčiančių vis daugiau lietuvių. Teigiama, kad kasmet Lietuvoje depresija diagnozuojama daugiau nei 50 tūkst. gyventojų. Pernai tokių pacientų – apie 15 tūkst. daugiau.
„Pagal oficialią statistiką, apie 7 proc. žmonių serga depresija. Bet tai tikrai neatspindi realios situacijos“, – tikina M. Marcinkevičius.
Vis dėlto realios situacijos neturime. Dalis pagalbos nesikreipia, o į statistiką nepatenka tie, kas kreipėsi privačiai.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Tabu. Nes yra toks supratimas, kad jei turi psichikos problemų, tai negali dalyvauti visuomenėje kaip normalus žaidėjas“, – įsitikinęs jaunuolis.
Jei turi psichikos problemų, tai negali dalyvauti visuomenėje kaip normalus žaidėjas
„Galbūt iš senesnių laikų ateina šita kažkokia gėda“, – pritarė moteris.
„Mano kartos žmonės nebuvo mokomi problemas įveikti“, – nuomonę išsakė kita pašnekovė.
„Netektys arba kriziniai išgyvenimai arba didžiuliai stresoriai šiame gyvenimo etape, su kuriais žmogus susiduria. Gali būti tikrai kažkas atėję iš praeities, vaikystės, nepriežiūros ar potrauminiai rimti dalykai“, – depresijos priežastis vardino Depresijos įveikimo centro vadovė Aušra Mockuvienė.
Pagalbos reikėtų ieškoti, jeigu atsiradę simptomai – nerimas, pyktis, baimė, valgymo sutrikimai – užsitęsia ilgiau nei dvi savaites. Mėnesio pasveikti gali ir neužtekti.
„Senas įsivaizdavimas, kad psichiatrija tai ligoninė, lova ir tabletė. Šiai dienai viskas yra jau labai pasikeitę“, – tikina Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius.
Kaip stipriai pasikeitę, žmonėms parodyta per Atviros psichiatrijos mėnesį. Psichikos sveikatos sergėtojai priminė ir žingsnius geresnės savijautos link ir kur ieškoti informacijos.
„Žmonės mėgsta tokius patarimus kaip juodas šokoladas ir pan. Aišku, galima ir tą juodą šokoladą, bet yra tokių bazinių dalykų, pavyzdžiui, kaip santykiai. Tai mums visiems yra labai svarbu. Visi esame socialios būtybės“, – priminė A. Mockuvienė.
Taip pat svarbu koncentruotis į esamą momentą, pavyzdžiui, valgant kreipti dėmesį į maisto skonį, o ne galvoti apie laukiančius darbus. Vaikštant – stebėti aplinką, o ne galvoti apie padarytą klaidą. Taip pat svarbu, jog gyvenimas nesusidėtų vien iš darbų ir pareigų.
Svarbu, jog gyvenimas nesusidėtų vien iš darbų ir pareigų
„Esame įpratę planuoti darbus, pareigas. Ypač žmonėms, kurie yra susiję su depresiškumu, reikia planuoti pasirūpinimą savimi“, – sakė A. Mockuvienė.
Kiti žingsniai – dėkingumas, socialinių tinklų higiena ir miegas. O vilniečiai prideda ir savų receptų: „Išeiti pasivaikščioti tikrai padeda“, – sakė vienas.
„Bendravimas su žmonėmis: draugais, artimaisiais. Jeigu nėra pinigų psichologui“, – sakė kitas.
„Žmogų daro laimingu jo paties nusiteikimas. Galbūt ir auklėjimas. Tiesiog gal reikia daugiau džiaugtis nukritusiais geltonais lapais. Kaip šiandien“, – šypsojosi kalbinta moteris.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...