- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl prekių gausos šiandien mūsų apsipirkimą kaip niekad stipriai veikia nuolaidos ir išpardavimai, kurie neretai lemia, kad daiktų įsigyjame spontaniškai. Dėl neplanuoto išlaidavimo ne tik kenčia biudžetas, bet ir apsikraunama nereikalingais daiktais, įsigytais dėl atseit išskirtinio kainos pasiūlymo.
Nevadintų terapija
Psichologas Aleksandras Segalas sako, kad apsipirkimas gali sukelti skirtingų jausmų, bet dažniausiai daiktų įsigijimas siejasi su pasitenkinimu, džiaugsmu ir pasisekimu.
Anot jo, išpardavimai atrodo patrauklūs ir traukia pirkėjus, kadangi signalizuoja apie galimybę daiktą nusipirkti pigiau ir neišleisti daug pinigų.
"Apsipirkimas yra malonus procesas ir turi raminančio poveikio, bet nevadinčiau to terapija. Žmonės perka laisva valia, kai jie gali, nori ir turi tam galimybių, o kartais taip save apdovanoja už sunkų darbą. Pačiame žodyje "išpardavimas" užprogramuota reikšmė, kad yra galimybė kažką nusipirkti pigesne nei rinkos kaina, žmonės supranta, jog už mažesnius pinigus jie gauna tarsi didesnę vertę", – aiškina jis.
Kada tampa žalingas?
Specialistas tikina, kad žmonių apsipirkimo įpročiai nevienodi, nes skiriasi savikontrolės lygis ir asmenybės bruožai. Žymi dalis pirkėjų vadovaujasi principu: jeigu galimybės leidžia čia ir dabar, tai poreikius tenkiname per daug negalvodami apie galimus padarinius.
Pasak A.Segalo, jei elgesys tampa nekontroliuojamas, tai gali baigtis rimtomis diagnozėmis, susijusiomis su impulsyviu apsipirkimu, kai žmonės praranda savikontrolę ir nebeapskaičiuoja savo galimybių.
Tyrimai Lietuvos mastu atskleidžia, kad vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų finansinio raštingumo žinios yra gana žemo lygio, o tai rodo, kad žmonės turi silpnus gebėjimus planuoti ir taupyti pinigus.
"Pirkėjai, pasižymintys didesniu kritiniu mąstymu, savikontrole, geresniais finansinio raštingumo įgūdžiais ir žiniomis, pirkdami daugiau analizuoja savo poreikius ir galimybes, tad impulsyviai perka mažiau. Tačiau dažnai išpardavimo metu negalvojama, ar tikrai galima sau tiek leisti, ar pirkinys bus reikalingas rytoj ir kaip ateityje tvarkysiu savo finansus. Yra atvejų, kai žmogus nebegali kontroliuoti impulsyvaus pirkimo ir šis elgesys tampa žalingu įpročiu. Jeigu žmogus pradeda jausti, kad dėl apsipirkimo įpročių kenčia kitos jo gyvenimo sritys, tikėtina, kad ši veikla tampa žalinga ir reikėtų kažką koreguoti", – įspėja psichologas.
A.Segalo teigimu, yra nemažai technikų, kurios padeda susilaikyti nuo impulsyvaus pirkimo, viena tokių – planavimas ir savikontrolė. "Reikėtų, prieš vykstant į prekybos centrą, apgalvoti savo poreikius ir juos surikiuoti prioritetine tvarka. Išankstiniai pamąstymai ir veiksmai žmogų daro sąmoningesnį, didėja jo savikontrolė, jis gali geriau valdyti savo sprendimus ir veiksmus", – teigia psichologas.
A. Segalas: dažnai išpardavimo metu negalvojama, ar tikrai galima sau tiek leisti, ar pirkinys bus reikalingas rytoj ir kaip ateityje tvarkysiu savo finansus.Svarbus tėvų vaidmuo
Pasak A.Segalo, tyrimai Lietuvos mastu atskleidžia, kad vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų finansinio raštingumo žinios yra gana žemo lygio, o tai rodo, kad žmonės turi silpnus gebėjimus planuoti ir taupyti pinigus. Jaunuolių sukauptos finansinio raštingumo žinios priklauso nuo auklėjimo ir vyresnės kartos sąmoningo dėmesio žinių perdavimui ir praktikai.
"Vaikų ir paauglių auditorija pasižymi impulsyvesniais pirkimo įpročiais. Maža dalis vaikų ir paauglių yra linkę taupyti, vadinasi, didžiąją dalį gaunamų pinigų jie išleidžia. Norint keisti situaciją reikalingas švietimas ir praktika. Patartina jaunuoliams suteikti tam tikrą biudžetą, įvardyti, kam jis skirtas, ir leisti, neperžengiant tų ribų, vykti į parduotuvę ir priimti tam tikrus sprendimus. Tokia galimybė praktikuotis turi dar vieną svarbų poveikį, nes gaunama ne tik teorinių žinių, bet ir formuojami įgūdžiai", – pataria A.Segalas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...