„Nerimas dažnai kyla dėl nežinomybės, nesėkmės baimės, nenorint nuvilti savęs ar artimųjų. Taip pat dėl klausimų apie ateitį, abejonių, ar pavyks įstoti ten, kur norisi. Tai natūrali reakcija į svarbų gyvenimo etapą, rodanti, kad abiturientui svarbi ateitis. Vis dėlto dėl intensyvaus ir nuolatinio streso gali atsirasti nuovargis ar išsekimas, nes nuolatinė įtampa reikalauja daug fizinių ir emocinių resursų. Dar sunkesniais atvejais gali atsirasti miego sutrikimų ar net kilti panikos priepuolių“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologas Eimantas Lukoševičius.
Padeda pratimai
Norint sau padėti ir sumažinti patariamą įtampą, pirmiausia svarbu išmokti atpažinti, kada kyla stresas ir kokie signalai apie jį praneša. E. Lukoševičius pasakoja, kad nerimas dažnai pasireiškia kūno pojūčiais: padažnėja širdies pulsas, atsiranda įtampa kūne, galvos ar pilvo skausmai, prakaitavimas, nuovargis, kai kyla nerimastingų, kritiškų ir kaltinančių minčių: „Man nepavyks“, „Nespėsiu pasiruošti“, „Esu nepakankamai protingas (-a)“.
„Atpažinus šiuos signalus, svarbu sustoti ir paklausti savęs, ko šiuo metu man reikia. Galbūt pakaks trumpos pertraukėlės, pasivaikščioti, fizinės veiklos, pasportuoti ar galbūt pakalbėti su draugu ar artimuoju“, – pataria psichologas.
Dar vienas būdas sumažinti patiriamą įtampą – kvėpavimo ar įžeminimo pratimai. Vienas iš jų – pratimas 6–3–6, padedantis nuraminti kūną ir sumažinti stresą. E. Lukoševičius aiškina, kad jį reikia atlikti įkvepiant pro nosį ir skaičiuojant iki 6, tuomet sulaikyti kvėpavimą skaičiuojant iki 3 ir lėtai iškvėpti skaičiuojant vėl iki 6.
„Šį pratimą reikėtų kartoti 1–3 minutes arba 8–10 kartų. Svarbu kvėpuoti ramiai ir tolygiai, sutelkiant dėmesį į kvėpavimą, nes tai padeda sulėtinti širdies ritmą ir sumažinti streso pojūtį. Taip pat galima pasitelkti spalvų įžeminimo techniką – tai labai paprastas būdas sugrįžti į dabarties momentą“, – sako E. Lukoševičius.
Spalvų įžeminimo pratimai atliekami apsižvalgant aplink ir įvardijant penkias skirtingas spalvas, kurios matomos. Psichologas priduria, kad reikėtų stengtis trumpam sutelkti dėmesį į kiekvieną spalvą ir objektą, kuriame šią spalvą pastebime.
Sumažina chaosą
Siekiant sumažinti patiriamus nemalonius jausmus, egzaminams pradėti ruoštis reikėtų iš anksto. E. Lukoševičius pastebi, kad, moksleiviui žinant, ką, kada ir kiek reikia mokytis, sumažėja chaoso ir nežinomybės, o tai padeda mažinti stresą.
„Pradėjus ruoštis iš anksto informacija įsisavinama palaipsniui, geriau suprantamas mokymosi turinys. Be to, mokantis po truputį sumažėja bendras krūvis, nereikia skubėti, patiriama mažiau streso. Nuoseklus mokymasis leidžia matyti savo pažangą, patirti mažų sėkmių, stiprinančių motyvaciją ir pasitikėjimą savimi“, – akcentuoja psichologas.
„Jei pasiruošimas atidedamas paskutiniams mėnesiams ar savaitėms, dažnai vėliau tenka skirti labai daug laiko mokymuisi, atsisakyti poilsio, laiko su draugais, hobių ar net miego. Intensyviai mokantis per trumpą laiką didėja perdegimo ir emocinio išsekimo rizika. Tad egzaminams pradėti ruoštis reikėtų kiek įmanoma anksčiau“, – priduria E. Lukoševičius.
Aplinkinių pagalba
Psichologo teigimu, sumažinti patiriamą įtampą prieš egzaminus abiturientams gali padėti tėvai ir kiti aplinkiniai. Vertėtų pasistengti nekelti moksleiviui papildomos baimės ir negąsdinti, negėdinti, nekaltinti jo dėl rezultatų, susiplanuoti buities darbus taip, kad abituriento neblaškytų.
„Svarbu parodyti pasitikėjimą, kad viskas pavyks. Verta daugiau dėmesio skirti abiturientų progresui ir pasiekimams egzaminų kelyje, o ne vien akcentuoti, kokie dalykai dar nepadaryti“, – pažymi psichologas.
Naujausi komentarai