Apie Valdorfo pedagogiką diskutuojama daug ir kartais prieštaringai. Tačiau dažnas, turėjęs galimybę susidurti su šios pedagogikos vaisiais, pritars kadaise vaikų darželio "Šaltinėlis" auklėtojos Ilonos išartiems žodžiams: "Mes bent jau išmokome vaikus atvirai pažiūrėti kitam į akis."

Kauno paramos Valdorfo pedagogikai bendrija "Šaltinėlis" išleido knygą, kurioje visos Valdorfo pedagogikos paslaptys, –  "Valdorfo vaikų darželis šiandien". Apie knygą ir joje aprašytus šios pedagogikos pagrindus – pokalbis su Kauno Valdorfo darželio direktore Audra Liaudanskiene.

– Kodėl buvo nutarta, kad tokios knygos reikia? Juk patarimų ir leidinių, kaip auginti vaikus, juos auklėti, ugdyti, maitinti ir t.t., pasirinkimas ganėtinai didelis?

– Tokios knygos apie Valdorfo pedagogiką, kurioje viskas būtų pateikiama kaip bendra sistema, pas mus dar nebuvo. Yra nemažai knygų, kurios kalba apie atskiras dalis, pavyzdžiui, bendrais bruožais apie ugdymą pagal vieną ar kitą pedagoginę sistemą, žaidimus, bendravimą, elgseną, tėvų ir vaikų tarpusavio santykius, tačiau trūko vientisumo, išbaigto vaizdo pateikimo ir šiuolaikiško požiūrio į Valdorfo pedagogiką.

– Kodėl tėvams verta perskaityti būtent šią knygą?

– Visi autoriai rašė šią knygą taip, kad skaitytojas suprastų ir neturėdamas jokio pedagoginio išsilavinimo. Kiekvieno straipsnelio kiekvienas autorius rašydamas stebi vaiką, bando suprasti ir perduoti tėvams, pedagogams, ką galima, remiantis Valdorfo pedagogika, duoti jam, kuo ji yra naudinga, kaip ji atsiliepia vaiko raidai. Tėvams ši knyga leidžia sukurti savo vaikams tam tikrą erdvę, suprasti juos ir jų poreikius. Vaiko pagrindiniai poreikiai turi būti matomi ir vaikui turi būti leidžiama  natūraliai vystytis. Vienas iš tokių poreikių, kuris dažnai ignoruojamas ir nelaikomas pagrindiniu, yra laisvas žaidimas.

– Ką turite omenyje sakydama "laisvas žaidimas"?

– Vaikai nori žaisti, nori įgyti patirties per savąjį potyrį, savąjį suvokimą. Jiems nereikia suaugusiųjų sukurtų taisyklių, realų pasaulį idealiai atvaizduojančių daiktų. Kuo turtingiau vaikas gali žaisti, tuo kūrybiškesnis jis tampa ir tai turi didelės ir reikšmingos patirties jam toliau mokantis. Tačiau žaislų turtingumas čia suprantamas kaip laisvė pasirinkti, pačiam kurti, pritaikyti natūralią, kad ir gamtos dalelę – medžio šakelę, medinę pliauskutę, akmenėlį, kaštoną – žaidžiant, lavinant vaizduotę.

– Dabar labai propaguojamas ankstyvas vaiko ugdymas. Tėvai nuoširdžiai stengiasi nuo mažų dienų leisti savo atžalą į įvairius būrelius tikėdamiesi, kad tai vaikams padės lavėti.

– Vadovaujantis Valdorfo pedagogika, pagrindinė suaugusiųjų užduotis – padėti išlaikyti vaikystę ir neskubinti vaiko užaugti. Auginti vaikus laisvus, kūrybingus, nevaržyti jų polėkio, fantazijos, ugdyti juos savo teigiamu pavyzdžiu, atskleidžiant, koks pasaulis yra ir gali būti geras. Atviras žmogus, kuris nuoširdžiai duoda kitam negalvodamas apie naudą sau, yra laimingas ir jam atlyginama su kaupu.

– Kuo ypatinga Valdorfo pedagogika?

– Austrų filosofas, rašytojas Rudolfas Steineris, šios pedagogikos pradininkas, yra taip apibūdinęs Valdorfo pedagogiką: "Tai visa apimantis mokymas, sujungiantis galvą, širdį ir rankas." Šiame ugdymo procese labai svarbi individuali pasirinkimo, interpretavimo erdvė, didelė praktinės veiklos įvairovė, o svarbiausia, kad ugdoma vyksta per pojūčius, lavinamos vaikų vaizduotės galios, skatinamas laisvas fantazijos žaidimas, kuriame vaikai kuria savo pačių scenarijus, ir tai padeda jiems patiems patirti įvairias gyvenimo situacijas. Mokomasi iš pavyzdžio.

– Kokius pagrindinius dalykus norėtumėte priminti, nebūtinai Valdorfo darželius lankančių vaikų tėvams, ankstyvuoju vaiko ugdymo laikotarpiu. Ko nepamiršti ir ką skatinti?

– Kalbant apie pirmuosius septynerius gyvenimo metus, kurie yra visa ko pagrindai, vaikui svarbu patirti, kad pasaulis yra geras. Tad mums, suaugusiesiems, svarbu suvokti, kad mažajam žmogučiui turime leisti tenkinti savo prigimtinį poreikį patirti, veikti, žaisti atkartojant tai, su kuo susiduria savo aplinkoje, kuri turi būti natūrali ir jauki. Ugdant vaiką svarbu nesikišti į natūraliai besiskleidžiančią jo esybę, nedrumsti jo svajingo ir harmoningo pasaulio, o rūpestingai ir atsargiai vadovauti rodant tinkamą pavyzdį. Matydamas pavyzdį ir pamėgdžiodamas, klausydamasis pasakų ir visais pojūčiais sugerdamas į save aplinką, vaikas pirmaisiais gyvenimo metais nesąmoningai perima labai daug vertybinės, estetinės ir kitos asmenybės raidą lemiančios informacijos. Todėl svarbu, kad visa jo aplinka: daiktai, gamta ir žmonės – būtų verti mėgdžioti. Gyvas pavyzdys skatina vaiką imtis veiklos – pradėti laisvą žaidimą, kurio metu lavėja vaizduotė – kūrybinio mąstymo raidos pamatas.

– Buvo laikas, kai Valdorfo pedagogikos taikymas Lietuvoje kritikuotas dėl tęstinumo nebuvimo. Kaip yra šiandien?

– Kad ir kaip būtų gaila, dažnai kritikuoja tie, kurie nesigilina, nesupranta, o gal ir neturi poreikio ir noro suprasti, kas tai yra. Ir šiandien galime sutikti ne vieną, kuris neišmanydamas, kas  yra Valdorfo pedagogika, sako, kad tai pedagogika, kur vaikams duodama visiška laisvė, kur nėra ribų. Ir mums neturėtų dėl tokio mąstymo skaudėti širdies, nes tie, kurie suvokia, kas yra Valdorfo pedagogika, žino, kad vaikai turi pasirinkimo laisvę, tačiau kiekvienas yra laisvas tol, kol nepažeidžia kito žmogaus laisvės, ir ties šia riba atsiranda žmogiški susitarimai, paaiškinimai, kompromisai.

– Turbūt jau galime sakyti, kad bent jau viena Valdorfo sistemos karta užaugo. Ar turite kokių nors duomenų, kaip jūsų auklėtiniams sekėsi, sekasi?

– Lietuvoje jau užaugo kelios abiturientų, baigusių Vilniaus Valdorfo mokyklą, laidos. Jų pasiekimai yra labai dideli. Ir ne tik meninės pakraipos srityse. Yra studijuojančiųjų tiksliuosius mokslus Didžiosios Britanijos aukštosiose mokyklose. Turime duomenų ir apie besimokančiuosius Braitono universitete. Taigi, tikrai neprapuolė nė vienas. Darželyje yra jį lankiusių vaikų duomenų bazė. Duomenys nuolat atnaujinami, palaikome ryšius su buvusiais auklėtiniais.

– Šiandien verslininkai skundžiasi, kad jaunoji karta, atėjusi dirbti, puikiai išmano technologijas, kalba net keliomis užsienio kalbomis, tačiau yra nekūrybingi. Kaip manote, ar jūsų auklėtiniai patenkintų verslininkų lūkesčius sulaukti kūrybingų darbuotojų?

– Valdorfo pedagogikos pagrindu ugdomi vaikai moka klausyti ir išklausyti, suprasti, suvokti, turi ypatingų socialinių gebėjimų, geba susikaupti, orientuotis. Visa tam turi įtakos natūrali aplinka, natūrali, su gamtos ritmu, su natūralia namų ruoša ir aplinka susijusi praktinė veikla, kūrybiškumo skatinimas, kūrybinė veikla, natūralus augimas, pojūčių lavėjimas, pasakų sekimas ir jų klausymas, interpretavimas, ypatingą reikšmę turi laisvas žaidimas. Valdorfo darželyje vaikai turi labai daug galimybių lavinti visus dvylika savo pojūčių. O motorika – svarbiausias dalykas toliau mokantis. Visa tai yra labai svarbūs sėkmingo ir turbūt, daugeliu atveju galime pasakyti, laimingo žmogaus bruožai, nulemiantys gerus rezultatus ir bendrą suvokimą, mąstymą, elgseną. Turbūt tokių darbuotojų ir laukia verslininkai šiandien.