- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos kariuomenės psichologas kapitonas Andrius Jurgaitis sako, kad ekstremaliomis situacijomis žmonės dažnai pasiduoda bendram nerimo jausmui ir pradeda elgtis, taip, kaip panikuojantys aplinkiniai.
Karo psichologo teigimu, įvairūs informacijos sklaidos šaltiniai gali būti nepatikimi, tad žmogui labai svarbu pasirodžiusias naujienas vertinti kritiškai, o medijoms tuo tarpu nepersistengti su informacijos hiperbolizavimu.
„Labai svarbu kritinis mąstymas. Jeigu žmogus kritiškai vertina situaciją ir nelekia į parduotuvę pirkti grikių, tai viskas su juo gerai – jis nėra tiek paveiktas, kiek galbūt ta masė žmonių. Kita vertus, labai dažnai būna, kad žmogus, patekęs į kažkokią grėsmę ar pavojų, tarsi praranda savo individualų identitetą ir pradeda elgtis kaip tos masės dalis. Jeigu žmogus patenka tarp 100 panikuojančių žmonių, (...) nori-nenori jis ir pats pradeda jaustis to dalimi ir atsiduria parduotuvėje prie tos lentynos. Tai tarsi nerimo (išraiška – ELTA)“, – Delfi laidoje „Delfi 11“ pirmadienį sakė kpt. A. Jurgaitis.
Pasinaudoję žmonių nerimu, laidoje kalbėjo karo psichologas, įvairūs viešojoje erdvėje matomi asmenys gali siekti asmeninių tikslų – kažkam, anot kpt. A. Jurgaičio, gali būti naudinga parodyti savo įtaką, o kitiems – sumenkinti valdžios institucijų autoritetą. Dėl to valdžios skelbiama informacija, sako kapitonas, turėtų būti labai dalykinė, tikslinga ir savalaikė.
„Tiesiog užsimerkti dėl to, kas pas mus vyksta, negalime. Tas kalbėjimas turėtų būti toks savalaikis, tikslingas, tiek, kiek turi būti informacijos – tiek ir pateikta, ne su kažkokia sensacijų paieška, katastrofikacija, (...) vengti epitetų, pagražinimų, kurie kelia žmonėms baimę“, – tęsė kpt. A. Jurgaitis.
„Krizinėmis situacijomis visada yra labai svarbu lyderystė ir žmonės ieško tų lyderių arba to lyderio, kuriuo galėtų pasitikėti, į kurį galėtų remtis. Šiuo atveju atsakingos institucijos – Sveikatos apsaugos ministerija arba Valstybės ekstremaliųjų situacijų centras būtent ir yra tos atsakingos institucijos, kurios komunikuoja ir kurios perteikia tą pagrindinę informaciją. (...) Jos lyderiauja tame procese ir labai gerai, kad tą daro, nes kitu atveju, tai būtų apipinta gandais, nepasitikėjimu“, – pridūrė karo psichologas, palinkėjęs žmonėms pasitikėti valstybe ir jos institucijomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?5
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti21
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...