- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Labai dažnai motyvacija siekti tam tikrų asmeninių tikslų atkeliauja su nauja savaitės ar mėnesio pradžia, tačiau dar neįpusėjus – pradingsta. Taip nutinka, nes daugelis daro kelias pagrindines klaidas išsikeldami asmeninius tikslus, o tai ir lemia nesėkmę.
Nauja pradžia – mažais žingsniais
Daugelis prieš pradėdami siekti užsibrėžtų tikslų laukia naujos pradžios. Tai gali būti pirmadienis, naujo mėnesio pradžia, pirmoji pavasario ar vasaros diena. Turėti konkretų starto laiką yra gerai, mat tai leidžia pasiruošti, apgalvoti, kaip ir kokiu būdu savo tikslo sieksite.
Nepaisant to, gana didelė dalis žmonių po kelių savaičių šią motyvaciją praranda. Tokiais atvejais pradinių klasių mokytoja Adelija Budginienė rekomenduoja pasimokyti iš vaikų ir pradėti kelionę mažais žingsniais.
„Mes su mokiniais apie ilgalaikius tikslus nekalbama, juos keliame trumpesniam laikui, maždaug penkioms ar šešioms savaitėms. Kiekvieno etapo pabaigoje pasimatuojame ir pagal tai įvertiname ir nusprendžiame, ko sieksime ateityje. Taip atsispiriame nuo realaus pagrindo, bet viską planuojame mažais žingsneliais“, – sako A. Budginienė.
Adelija Budginienė. / A. Budginienės asmeninio archyvo nuotr.
Reikalingi realūs tikslai
Norint pasiekti daugiau, vienas pagrindinių elementų yra motyvacija, kurios daugeliui dažniausiai ir pritrūksta. Taip dažniausiai nutinka dėl nukopijuotų ar savo asmenybei iškeltų nerealių tikslų. Jų nepasiekus atrodo, kad nebėra jėgų ir noro judėti toliau.
Nereikėtų daryti už vaiką, o tuomet džiaugtis, kaip gerai jis pats padarė. Taip imituojama sėkmė, iškreipiama realybė.
„Dažnai žmonės paslysta ir nusivilia savimi, kai nori aukštumų, bet nepagalvoja, ar tikrai tas tikslas jiems yra tinkamas ir ar jie turi kompetencijų jo siekti. Vaikai šiuo atveju patiria dar didesnį kirtį – nesėkmė demotyvuoja, iškreipia realybę ir jiems gali būti sunkiau formuoti gyvenimo įgūdžius“, – sako mokytoja A. Budginienė.
Anot jos, vaikams reikia parodyti, kad kiekvieno iš jų kelias yra autentiškas ir tai reikia priimti kaip stiprybę – lygiai taip pat ir suaugusieji turėtų atsisukti į save ir ieškoti savo individualaus kelio, kuris atitiktų jų išskirtinę asmenybę.
Nesėkmė – ne ženklas sustoti
Kartais net ir siekdami realių, apgalvotų tikslų ir vedami vidinės motyvacijos patiriame nesėkmę. Anot specialistų, tai visiškai normali ir neišvengiama gyvenimo dalis, kurią reikia išmokti priimti. Juk kartais iš rutinos išvesti gali ir visai nenuspėjami dalykai, pavyzdžiui, liga ar neatidėliotini asmeniniai reikalai.
Nesėkmė kartais gali virsti galimybe dar kartą pasimatuoti, padaryti pauzę ir galbūt pakoreguoti savo tikslą, kad šis nuvestų į sėkmę.
„Gyvenimas yra įvairus, jis nuolat kinta, todėl svarbu nenusivilti savimi, jei tikslus reikia pakeisti. Kartais taip galima atrasti ir visai naują, dar nematytą kelią, kuris galbūt yra net tinkamesnis. Svarbiausia nebijoti tuo keliu paėjėti, nes gal ten atrasite sėkmę“, – sako mokytoja A. Budginienė.
Pagrindas – dar vaikystėje
Padėti tinkamą pagrindą tikslų siekimo įgūdžiui galima dar vaikystėje, tačiau į šį procesą turėtų aktyviai įsitraukti ir patys tėvai. Anot A. Budginienės, surasti aukso viduriuką yra gana sudėtinga, nes tėvai dažnai nori pagelbėti, tačiau nereikėtų persistengti.
„Nereikėtų daryti už vaiką, o tuomet džiaugtis, kaip gerai jis pats padarė. Taip imituojama sėkmė, iškreipiama realybė“, – teigia mokytoja.
Anot jos, tikslas vaikui gali būti ir užsirišti batą ar užsisegti sagą. Kai tai pavyksta padaryti pačiam, svarbu paryškinti tą momentą, o jei nepavyko, – reaguoti atitinkamai.
„Jei vaikui nesiseka, pasiūlykite jam pailsėti, atsitraukti ir tuomet bandyti iš naujo“, – tęsia mokytoja A. Budginienė ir priduria, kad kuo anksčiau vaikas išmoksta pasiekti savo tikslus, tuo lengviau ateityje jam bus įtvirtinti save.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pavasarinė depresija: priežastys ir naudingi psichologės patarimai1
Regis, ir saulė aukštai šviečia, ir dienos ilgesnės, bet daugelis sako, kad nėra ir to laukto pavasario sprogimo. Priešingai, stinga jėgų, vargina nuotaikų kaita, nieko nesinori. Kaip gintis nuo pavasarinės depresijos, LNK žurnali...
-
JT tyrimas: Lietuva – tarp 20-ies laimingiausių pasaulio valstybių13
Lietuva užima 20 vietą bei yra laimingiausia tarp kaimynų, rodo pirmadienį paskelbta Jungtinių Tautų (JT) ataskaita. ...
-
Kodėl kovo 18-ąją traukinius užplūdo juokas ir raudonos nosys?5
Tai galėjo būti įprastas šeštadienis, tačiau Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos stotis užplūdo netikėti keleiviai. Raudonos nosys ir vintažiniai kostiumai dar galėjo likti nepastebėti, bet kai kas atrodė itin keistai. ...
-
Vilniuje rengiami mokymai psichologams iš Ukrainos
Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuras savaitgalį organizuoja mokymus pusšimčiui psichologų iš Ukrainos. ...
-
Pirmosios meilės iššūkiai paaugliams ir jų tėvams
Tėvų meilė, rūpestis, apkabinimai, buvimas šalia neapsakomai svarbūs vaikui, jo raidai, tačiau ateina metas, kai vien tėvų meilės jam nebeužtenka. Naują vaiko raidos etapą – paauglystę – dažniausiai liudija kunkuliuojančios em...
-
Auklėjimo pagrindas – emocinis ir finansinis raštingumas1
39 metų Vincas Benevičius save ir metais jaunesnę Indrę vadina penkių vaikų tėvais. „Trys iš jų – mudviejų kūnas ir kraujas, o kiti du – idėjiniai“, – juokiasi kaunietis, drauge su žmona įkūręs daigų versl...
-
Ar lyčių lygybės laikais dar reikalingas džentelmeniškumas?6
Kaip šiandien turėtų elgtis vyrai? Ar džentelmeniškumas vis dar egzistuoja, o gal praleidę moterį pro duris galite ją įžeisti? Etiketo niuansus LNK komentuoja specialistai ir etiketo žinovai. ...
-
Darbo rinkoje – psichologų stygius2
Trūkstamų specialistų sąrašą jau pildo ir psichologai. Pastebima, kad vis mažiau studentų renkasi šią kryptį. Tam įtakos turi ne tik sudėtingi brandos egzaminai, bet ir baimė, kad pabaigus mokslus nepavyks rasti darbo. ...
-
Vaikų nuotraukos internete: pavojingiau, nei manote3
Šiandien daugelio vaikų nuotraukų internete atsiranda dar gerokai iki išdygstant pieniniams dantims ar netgi jiems gimstant. Pradedant užsimezgusios gyvybės ultragarso nuotrauka ir baigiant pirmaisiais ištartais žodžiais – tėv...
-
Smarkus vaikas: charakteris ar sutrikimas?4
„Jis tiesiog hiperaktyvus“, – taip dažnai apibūdinami judrūs vaikai. Ar žinome, ką iš tikrųjų reiškia hiperaktyvumas ir koks suaugusiųjų elgesys su tokiais vaikais būtų tinkamiausias? ...