Svarbus visas paveikslas
Pinigų poveikis savijautai labiausiai juntamas tada, kai jų trūksta būtiniausiems poreikiams. Tačiau panašias pajamas gaunantys žmonės gali jaustis visiškai skirtingai: vienam turimos sumos pakanka komfortiškai kasdienybei, kitam net ir didesnis uždarbis neužtikrina saugumo jausmo.
Pasak psichologės Jovitos Kriukelytės, tam įtakos turi ankstesnė žmogaus patirtis, jo poreikiai, įsipareigojimai ir tai, kiek jis pasitiki savo gebėjimu susidoroti su netikėtais gyvenimo pokyčiais.
„Finansinis saugumas priklauso ne tik nuo pajamų, bet ir nuo pasitikėjimo savimi – nuo jausmo, kad turiu gebėjimų pasirūpinti savo finansine situacija ir galiu susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais. Ne mažiau svarbu ir tai, kiek žmogus geba jaustis vertingas nepriklausomai nuo savo finansinės situacijos“, – sako J. Kriukelytė.
Anot „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės Lietuvoje vadovės Ievos Linkutės-Urbonės, praktinį kontrolės jausmą padeda sustiprinti aiškus finansinis planas. Pirmiausia reikia įvertinti, kiek pajamų kas mėnesį tenka būtinosioms išlaidoms ir įsipareigojimams, kiek lieka santaupoms, o kiek galima skirti laisvai pasirenkamiems poreikiams. Taip pat svarbu žinoti, kiek laiko turimų santaupų pakaktų laikinai sumažėjus pajamoms, ar netikėta situacija nepriverstų skolintis. „Todėl finansinį saugumą reikia vertinti ne pagal vieno mėnesio pajamas, o pagal visą savo finansinį paveikslą“, – pažymi ekspertė.
Auga ir poreikiai
Vienos pajamų ribos, kurią pasiekę visi žmonės pasijustų laimingi, nėra. Reikalinga suma priklauso nuo šeimos dydžio, gyvenamosios vietos, turimų įsipareigojimų, asmeninių poreikių ir tikslų.
Didėjant pajamoms dažnai keičiasi ir kasdieniai pasirinkimai: brangesnis būstas, automobilis, laisvalaikis ar paslaugos. Tokie pokyčiai gali pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau naujos nuolatinės išlaidos greitai sumažina papildomų pajamų suteiktą laisvę.
Todėl, anot I. Linkutės-Urbonės, gavus didesnį atlyginimą naudinga iš anksto nuspręsti, kam bus skirta papildoma suma. Dalį jos galima skirti finansiniam rezervui, kitą – ilgalaikiams tikslams ar turimiems įsipareigojimams sumažinti, o likusius pinigus – gyvenimo kokybei gerinti.
„Jei visas pajamų prieaugis nepastebimai virsta didesnėmis nuolatinėmis išlaidomis, žmogaus finansinis atsparumas iš esmės nepasikeičia. Didesnės pajamos suteikia daugiausia naudos tada, kai padeda ne tik daugiau vartoti šiandien, bet ir sustiprinti savo finansinę padėtį ateityje“, – teigia ekspertė.
Psichologiniu požiūriu prie geresnių sąlygų gana greitai priprantama. Tai, kas iš pradžių atrodė kaip prabanga, ilgainiui gali tapti įprastu gyvenimo standartu, todėl kartu su pajamomis kyla ir vidinė kartelė.
„Tuomet pinigai tampa ne tiek priemone gyventi, kiek būdu nuolat įrodinėti sau, kad esi pakankamai saugus, sėkmės lydimas ar vertingas. Tokiu atveju didesnės pajamos gali suteikti tik trumpalaikį palengvėjimą“, – teigia J. Kriukelytė.
Nesilygiuoti į kitus
Pasitenkinimą finansine padėtimi veikia ir lyginimasis su kitais. Socialiniuose tinkluose ar artimoje aplinkoje matomi pirkiniai gali sukurti įspūdį, kad didesnis būstas, naujesnis automobilis ar brangesnės atostogos yra būtinas sėkmės ženklas.
Tačiau matoma tik dalis kito žmogaus finansinės situacijos. Dažniausiai nežinoma, kiek jis turi santaupų, skolų ar kitų įsipareigojimų, ar rodomas gyvenimo būdas iš tiesų yra finansiškai tvarus. Todėl savo finansines galimybes reikėtų vertinti pagal asmeninį biudžetą ir tikslus, o ne pagal aplinkinių vartojimo įpročius.
„Sprendžiant, ar galite sau leisti pirkinį, svarbu vertinti ne vien jo kainą ar mėnesio įmoką. Reikėtų įsivertinti, kiek jis kainuos per visą naudojimo laiką, ar dėl jo atsiras papildomų nuolatinių išlaidų ir ar jis nesutrukdys siekti kitų tikslų. Tai, kad išlaidos telpa į šio mėnesio biudžetą, dar nebūtinai reiškia, kad jos atitinka ilgalaikes jūsų finansines galimybes ir tikslus“, – sako I. Linkutė-Urbonė.
Be kaltės jausmo
Sąmoningas finansų planavimas nereiškia, kad reikia atsisakyti visų malonumų. Pernelyg griežto biudžeto ilgainiui gali būti sunku laikytis, todėl jame verta numatyti vietos ne tik būtinosioms išlaidoms ir santaupoms, bet ir žmogui svarbioms patirtims.
J. Kriukelytės teigimu, ilgalaikį pasitenkinimą dažniau suteikia išlaidos, kurios atitinka asmenines vertybes, stiprina santykius, leidžia pasirūpinti sveikata, pailsėti ar skirti laiko mėgstamai veiklai.
„Svarbu suprasti, kad nėra vieno universalaus teisingo būdo leisti pinigus. Vienam žmogui didelį pasitenkinimą suteiks kelionė su šeima, kitam – galimybė turėti daugiau laisvo laiko, trečiam – investicija į mėgstamą veiklą. Svarbiausia, kad išleidžiami pinigai ir įgyti daiktai ar patirtys būtų prasmingi pačiam žmogui ir padėtų jam kurti tokį gyvenimą, kuris atitinka jo poreikius ir vertybes“, – sako psichologė.
Kad pinigų leidimas nekeltų kaltės jausmo ar papildomo nerimo, banko atstovė pataria santaupoms skirtą pajamų dalį atidėti vos gavus atlyginimą. Tuomet likusią sumą galima ramiau paskirstyti kasdieniams poreikiams ir malonumams, žinant, kad svarbiausiais finansiniais prioritetais jau pasirūpinta.
Naujausi komentarai