- Eglė Leonovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandieniame skubančiame pasaulyje kiekvienas ieško sau tinkamo būdo nurimti ir atsipalaiduoti. "Knygų skaitymas ne tik padeda užsimiršti, plečia akiratį, bet ir gydo", – apie vis plačiau taikomos biblioterapijos naudą pasakoja Lietuvos biblioterapijos asociacijos prezidentė, Klaipėdos universiteto docentė, poezijos terapeutė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Jūratė Sučylaitė.
– Kokią naudą žmogui teikia knygų skaitymas?
– Mums reikėjo ir reikės knygų. Skaitydami išmokstame geriau pažinti pasaulį ir save patį, gauname profesinių žinių, praturtiname savo kalbą naujais žodžiais, gražiais posakiais. Skaitymas priverčia sukoncentruoti dėmesį, atplėšia nuo stresą keliančių minčių – tai jau gerai. Jis gali išlaisvinti iš prietarų, klaidingų įsitikinimų, padidinti savivertę ir pagerinti socialinio bendravimo įgūdžius. Vienaip veikia mokslinė literatūra, kitaip – grožinė. Svarbiausia – visos knygos mus augina.
Pastebiu tendenciją: pastaruoju metu daug kas siekia būti kitų žmonių charakterių, elgesio, emocinių būsenų, gyvenimų ekspertais. Kiekvienas žmogus ir jo gyvenimas unikalūs, tad galime padaryti daug klaidų, vertindami žmogų pagal tai, ką jis skaito laisvalaikiu. Geriau paklauskime žmogų, kuo jį papildė, kaip jį paveikė perskaityta knyga.
– Ar spausdintos, elektroninės, įgarsintos knygos lygiavertės?
– Jei skaitytoją maloniai veikia spausdintos knygos kvapas, verčiamų puslapių čežėjimas, jei ji mielesnė akims ir maloniai šilta, be abejo, reikia rinktis ją: bus intymesnis skaitytojo ir skaitomo teksto ryšys, skaitant iškils daugiau prisiminimų, kils daugiau idėjų, didesnė netikėtų naujų supratimų tikimybė. Kiti labiau nori skaityti elektronines knygas: šiuo atveju elektroninė knyga lygiavertė spausdintai. Vis dėlto, noriu atkreipti dėmesį į vieną pavojų: skaitydami iš elektroninių prietaisų dažniausiai skaitome greičiau, gaudome reikalingą informaciją, tad skaitymas praranda emocinių ir individualių išgyvenimų gelmę. Nusilpus regėjimui, išgyvenant vienatvę, įgarsintos knygos kur kas patrauklesnės.
– Kaip skirtingo turinio knygos veikia žmogaus psichiką?
– Grožinė literatūra kitaip veikia žmogaus smegenis negu mokslinė ar fakto literatūra. Menas suteikia mums galimybę nebūti labai rimtiems, užsiprogramavusiais kokiai nors veiklai – mumyse mažėja susikaustymo, atsipalaiduojame, išgirstame save pačius.
– Kas yra biblioterapija? Ar ji senai žinoma ir taikoma Lietuvoje?
– Sovietmečiu Lietuvos kurortologai žinojo, kas yra biblioterapija. Prieš dvidešimt metų pradėjome daugiau kalbėti apie interaktyviąją biblioterapiją / poezijos terapiją. Biblioterapija reiškia literatūros skaitymą ir skaitančiojo atsivėrimą raštu ir žodžiu skaitymo sužadintų jausmų tema, siekiant suprasti asmenines egzistencijos problemas, išsilaisvinti iš skausmo. Biblioterapija padeda atrasti kelią, kuriuo eidamas žmogus gali spręsti daug psichologinių problemų: gimsta viltis, skaidrėja, šviesėja jausmai, gerėja santykiai su kitais žmonėmis, atrandama gyvenimo prasmė. Procesai susiję su asmenybės vystymusi ir sveikata.
Biblioterapija gali būti edukacinė, skatinanti asmenybės vystymąsi, ir klinikinė, skirta sergantiesiems viena ar kita liga. Gebėjimas matyti ir jausti gyvenimo prasmę – būtina geros sveikatos prielaida.
– Yra skirtingų biblioterapijos metodų: vedami grupiniai seansai, knygos skaitomos su terapeutu ir savarankiškai namuose...
– Biblioterapijos mokykla ne viena. Kai kurie specialistai esminį dėmesį sutelkia į knygą – laiko ją didžiausiu gydomųjų galių šaltiniu, kitiems svarbu kliento bendravimas su literatūra, terapeutu ir kitais grupės dalyviais. Vieni sudarinėja gydomųjų knygų sąrašus, kuriuose – tiek grožinė literatūra, tiek savipagalbos knygos, siūlo kylančias mintis aprašyti dienoraštyje, o kiti skaito tekstą grupėje, vėliau aptaria, skatina rašyti, pateikdami terapinio ar kūrybinio rašymo užduotis. Būna patologijų, kada žmogus nepajėgus sukoncentruoti dėmesio ir skaityti – tokiu atveju skaitome vieną eilėraštį kartu. Kartais biblioterapeutai rekomenduoja skaityti knygas namuose, o susitikimo metu skaitomos tik ištraukėlės ir kalbamasi. Terapeutas reikalingas, kad įgalintų išgyventi ir suprasti tuos jausmus, kuriuos sužadina skaitomas turinys, kad padėtų protu ir širdimi pamatyti, kaip būtų galima toliau gyventi.
Mes visi patiriame nesėkmių bendraudami, kartais nusiviliame, išgyvename emocinę įtampą, bet tai – ne liga, ne trauma. Biblioterapijos metodai gali būti panaudojami mūsų pačių dvasinio tobulėjimo, sveikatos stiprinimo tikslais, bet terapijos tikroji paskirtis padėti išgyvenusiems traumas, sergantiems depresija, onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis.
– Ar biblioterapija efektyvi visiems be išimties žmonėms?
– Veiksminga, jei žmogus tiki šia terapija, jei ateina savo noru, jei jis normalaus intelekto ir pajėgus suprasti kalbą. Yra atskirų metodikų, skirtų dirbti su žmonėmis, kuriems diagnozuota demencija. Bet ką mes vadiname veiksmingumu? Vėžio metastazės neišnyks, jei mes skaitysime eilėraščius ir rašysime, bet žmogaus nuotaika gali pagerėti, o imunitetas sustiprėti. Pirmas sveikimo požymis gali būti prasiveržusios ašaros, leidimas sau išgyventi užgniaužtą jausmą. Kiekviena liga turi savo simptomus, jų silpnėjimas leidžia spręsti apie sveikatos gerėjimą: mažiau skausmo, mažiau astmos priepuolių, mažiau užsisklendimo.
– Ar poezijos ir prozos knygų skaitymo poveikis vienodas?
– Nesvarbu, ar poezija, ar proza. Svarbu, kad žmogus konkrečioje gyvenimo situacijoje gautų žinių, įkvepiančių gyventi. Eilėraštyje daugiau gyvenimo atspindžių negu prozos puslapyje, poeto emociniai išgyvenimai stipresni, tai labiau veikia skaitantįjį.
Jūratė Sučylaitė.
– Kaip išsirinkti knygą, kuri būtų ne tik įdomi, bet ir gydytų?
– Jei mums kažkas įdomu, tai mes dar stiprūs, gal mums nereikia gydytis, gal mums reikia paprasčiausiai skaityti, mėgautis, bendrauti, dirbti, gyventi. Kai kalbame apie gydymąsi skaitant, tai turime žinoti, kad šis skaitymas turi būti lėtas, turime klausti savęs, ką asmeniškai man reiškia parašyta pastraipa, puslapis, kaip tai susiję su mano gyvenimu, kas įkvepia labiau tikėti savimi, kitais žmonėmis, gyvenimu, suvokti jo prasmę. Skaitant rekomenduojama rašyti dienoraštį.
– Patarkite, kokios knygos galėtų nuraminti padėtų atsipalaiduoti?
– Duoti visiems bendrą patarimą sunku – tai labai individualu. Kartais įmanoma atsipalaiduoti tiktai išrėkus, išverkus širdį slegiantį skausmą. Gera poezija gali paskatinti atverti širdį ir rašyti: išsakyti tai, kas susikaupę viduje, ir nurimti. Mokslinių žinių populiarinimo knyga tiks asmenų, sergančių ilgalaikėmis lėtinėmis ligomis, mokymui, kaip pažinti ligą ir kaip su ja gyventi. Grožinė literatūra kalbina mūsų asmenybės visumą, skatina gilesnį dialogą su savimi pačiu ir literatūros kūrinio subjektu. Kūrinys turi būti suprantamas ir atsakyti į neraminančius klausimus, suteikti vilties. Labai svarbu meniškumas – tokia knyga žymiai veiksmingesnė. Siūlyčiau iš naujo atrasti Vincą Mykolaitį-Putiną, Vytautą Mačernį, Henriką Nagį. O gal gali būti naudinga nestora Viktoro Franklio knygelė "Žmogus ieško prasmės"?
Biblioterapija žinoma senai:
• virš įėjimo į faraono Ramzio II biblioteką kabėjo lentelė: "Vaistai sielai";
• Senovės Graikijos mokslininkas, matematikas ir gydytojas Pitagoras savo praktikoje kartu su gydymu žolelėmis bei muzika naudojo literatūrą ir poeziją;
• Europoje šis terapijos būdas aktyviai buvo pradėtas naudoti Renesanso epochoje. Vienas Anglijos gydytojų savo pacientams primygtinai siūlė skaityti Miguelio de Cervanteso satyrinį romaną "Don Kichotas";
• XVIII a. biblioterapija buvo plačiai naudojama Europos psichiatrijos ligoninėse;
• tik XX a. pr. biblioterapija buvo pripažinta mokslu. Ji buvo aktyviai taikoma gydant žmones po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų;
• 1916 m. šios terapijos terminą sugalvojo amerikietis Samuelis McChordas Crothersas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Knygoje apie tėvų skyrybas – praversiančios patirtys2
„Kai tėvai išsiskyrė, buvau trejų–ketverių, iš įprasto gyvenimo su mama ir tėčiu nelabai ką prisimenu. Neįstrigę, kad kažką būtume veikę drauge, tik keletas nuotrupų“, – savo šeimos prisiminimais dali...
-
Laikotarpis po gimdymo – iššūkis ir vyrams1
Su psichologiniais ir fiziniais iššūkiais laikotarpiu po gimdymo susiduria ne tik moterys – gimus kūdikiui, jų kyla ir vyrams. Vis dėlto jaunos gydytojos Aurėja Trunovė ir Aivara Urbutė pastebi – visuomenėje iki šiol pe...
-
Lietuvių psichinė sveikata – tragiška, bet ir specialisto konsultacijos laukti tenka kone pusmetį5
Pandemija ir karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių psichinę sveikatą. Nuo alkoholio, nemigos iki depresijos ir kliedesių. Psichiatrai sako – besikreipiančių pagalbos – kaip niekad daug. Emocinėje duobėje atsidūrė ir dalis verslo pasa...
-
Darboholikai, sukluskite: kas gresia dirbantiems ilgas valandas?1
Nerimą dėl augančio sergančiųjų koronavirusu skaičiaus ir įtemptos geopolitinės situacijos dalis žmonių malšina beatodairiškai pasinerdami į darbą. Psichologė Ana Marija Leonavičienė perspėja, kad ilgos darbo valandos ir perfekci...
-
Asmenybės ugdymo trenerė: svarbiausi pokyčiai turi įvykti viduje, o ne išorėje2
Ne vienas gyvenime kartais pasijuntame užstrigę, nepatenkinti tuo, ką turime, bet nežinantys, ko norime, ar nedrįstantys kažką keisti. Kodėl taip atsitinka ir kaip iš tokios būsenos išbristi, kalbamės su asmenybės ugdymo trenere, mento...
-
Kaip planuoti atostogas užsienyje su vaikais1
Atostogas su vaiku užsienyje planuojantys tėvai į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistus kreipiasi patarimo, kaip keliauti, kad nekiltų nesusipratimų ar konfliktų su skyrium gyvenančiu vaiko tėčiu ar mama, sak...
-
Virtualiojoje erdvėje vaikų gali tykoti pavojai
Atostogų metu vaikai ir paaugliai kur kas daugiau laiko praleidžia internete. Tačiau faktas, kad vasarą, kai mažiau tėvų kontrolės, virtualiojoje erdvėje padaugėja grėsmių, patyčių. Apie tai, į ką tėvai turėtų atkreipti vaikų dėmesį ir, s...
-
Gedulo skausmas: svarbu neslopinti emocijų ir kalbėtis
Gedulo etapą po artimojo mirties kiekvienas žmogus išgyvena skirtingai. Nėra vieno apibrėžimo, kas yra gedėjimas, kaip teisingai elgtis ir kokiais būdais užpildyti paliktą tuštumą. Specialistai sako, kad visos išgyvenamos emocijo...
-
Mano vaikas – būsimas priešmokyklinukas: ką reikėtų žinoti?1
Priešmokyklinė klasė – tai dar vienas didelis žingsnis kiekvienos šeimos ir vaiko gyvenime. Šis etapas lemia naujas emocijas ir reikalauja atskiro pasiruošimo, nusiteikimo. Tad ką tėveliams reikia žinoti prieš i&s...
-
Vaikų atostogos nėra nieko neveikimo metas
Ilgos vaikų vasaros atostogos sutrikdo tėvus. Ką daryti? Leisti vaikams į valias pramogauti? Nesinori, nes jie pamirš, ko išmokę. Liepti mokytis per atostogas lyg ir nelogiška, o ir vaikai dažniausiai priešinasi. Apie tai, kai...