Mokslininkė Sarah Power atliko tyrimus, kuriuose nagrinėjo, kaip vaikai įsimena informaciją. Specialioje žaidimų laboratorijoje mažyliams buvo siūloma surasti paslėptus žaislus, o vėliau tikrinta, ar jie gali prisiminti slėptuvės vietą.
Kiti tyrimai parodė, kad 5–7 metų vaikai prisimena apie 60 proc. įvykių, apie kuriuos pasakojo anksčiau. Tačiau jau 8–9 metų amžiuje šis rodiklis sumažėja iki maždaug 40 proc., o tai rodo laipsnišką ankstyvųjų prisiminimų „nykimą“.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad vaikai geriau išlaiko prisiminimus, kai suaugusieji padeda jiems juos suprasti. Kai tėvai užduoda klausimus ir kuria pasakojimą apie įvykius, prisiminimai tampa stabilesni.
Viena iš užmiršimo priežasčių gali būti smegenų ląstelės, vadinamos mikroglija. Jos veikia kaip „valytojos“, pašalindamos nereikalingus neuroninius ryšius aktyvios smegenų raidos metu, o tai gali turėti įtakos ankstyvųjų prisiminimų prieinamumui.
Mokslininkai mano, kad šis procesas yra naudingas. Jis padeda smegenims pašalinti chaotišką informaciją iš ankstyvosios vaikystės ir sukurti stabilesnę atminties sistemą. Štai kodėl žmonės neprisimena savęs kūdikystėje – ne dėl įvykių trūkumo, o dėl smegenų vystymosi ypatumų.
Naujausi komentarai