- Richardas Jonaitis, LRT Radijo laida „Paraštės“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors šiuo metu dažnai akcentuojama komandinio darbo nauda, tai gali tapti laiko švaistymu, o kadangi kiekvieno nuomonė skirtinga, nė vienas komandos narys nebūna galutinai patenkintas. Taip LRT RADIJUI teigia socialinių mokslų daktarė, psichologė psichoterapeutė Agnė Matulaitė.
Anot jos, komandinio darbo privalumai atsiskleidžia tam tikrose situacijose: „Pavyzdžiui, jei darbas prastai apmokamas, buvimas komandoje yra papildomas priedas – galima paplepėti, pašnekėti.“
– Vienišiai ir intravertai. Ar tai tapačios sąvokos?
– Manau, kad visiškai jų tapatinti nereikėtų. Man labai nepatinka etiketės. Ką turime omenyje, kai kalbame apie intravertus? Atrodo, kad suprantame, bet nelabai. Intraversijos ir ekstraversijos sąvokos garsiausiai nuskambėjo dėl Carlo Gustavo Jungo. Teigiama, kad intravertas stiprybės semiasi iš vienumos, buvimo tyloje, su knygomis, su meškere kažkur prie ežero. Ekstravertas – iš bendravimo su žmonėmis, iš dėmesio ir pan.
Tačiau man atrodo, kad nėra tik dviejų tipų. Mes visi savyje turime ir intravertiškumo, ir ekstravertiškumo. Visi esame toje skalėje, bet negalima visos žmonijos sugrupuoti į visiškus intravertus ir ekstravertus.
Tuomet galima galvoti, kaip apibūdinti vienišius. Man asmeniškai, vienišumas yra graudi samprata, reiškianti tai, kad amžinai jautiesi vienišas. Tave gali supti begalė mylimų šeimos narių, draugų, bet vis tiek esi vienišas.
– Tai reiškia, kad nesuvokiame, ką reiškia sąvokos intravertas ir vienišius?
– Sampratos labai sudėtingos. Reikia susitarti, apie ką kalbame. Kai kalbame apie žmogų, kuriam geriausia dirbti vienam, nebūtinai jis yra intravertas. Galbūt jam labai norėjosi sudalyvauti vakarėlyje, pabūti su šeima. Gal jis turėjo nuostabų savaitgalį, sėmėsi energijos iš kitų. Tačiau kai ateina laikas dirbti, tokiam žmogui reikia visiškos vienatvės, tylos. Ne vienišumo, o vienatvės. Psichologai skiria vienatvę ir vienišumą.
– Kai kurie žmonės, linkę dirbti vieni, dirba komandiniuose darbuose ir neturi išeities.
– Psichologai nemėgsta dalinti patarimų, bet pasakysiu, kad reikia nenurimti, nepasitenkinti, ieškoti geriausio sau sprendimo. Esu sutikusi žmonių, kurie praleidžia visą dieną biure, bet tik jam ištuštėjus pradeda dirbti. Man atrodo, kad tai netinkamas variantas. Žmogus turėtų grįžti į šeimą, o jis dar tik pradeda dirbti.
Šiuolaikiniame pasaulyje galima dirbti ne tik komandoje, bet ir iš namų. Anksčiau tai nebuvo įmanoma. Dabar biuras gali būti įsikūręs kur nors Šiaurės Korėjoje, o žmogus sėdėti ir dirbti Lietuvoje. Beje, komanda yra labai svarbu, tačiau kartais tai susiję su bandymu slėptis nuo atsakomybės, baime ją prisiimti.
– Kaip vienišiui save atpažinti?
– Gali būti daug vienišių rūšių ir porūšių. Manau, kad daug lemia žmogaus raida. Vieni augo šeimoje, kur mama sakydavo – mes pavalgėme, mes eisime į darželį ir t. t. Iš karto formuojama komandinio tipo asmenybė. Galbūt tai šeima, kurioje ribos buvo neaiškios.
Kitų šeimose buvo kitaip. Jiems galėjo būti sakoma – tau nepavyko šįkart, bet pavyks kitą, čia tavo kambarys, tavo šventovė. Taip suformuojamos aiškios ribos.
– Ar sutinkate, kad komandiniai pasiekimai ir rezultatai šiuo metu tarsi labiau akcentuojami?
– Taip, taip pat ir komandinė projektinė veikla. Sakoma – kaip čia vienas kažką darysi. Manoma, kad komandoje galima ką nors atlikti giliau, plačiau. Tačiau mano nuomone, tokioje veikloje daug laiko švaistymo. Aš verčiau prisėsiu ir į ką nors pasigilinsiu pati, o ne diskutuosiu. Manęs netenkina komandinio darbo rezultatas, nes dažnai tai kaip drungnas vanduo.
Visų mūsų nuomonės skiriasi ir kai dirbame komandoje, nė vienas nebūna galutinai patenkintas. Komandos kartais pareikalauja drungno kompromiso. Tai argumentuoti galima tuo, kad žmonės, kuriems komandose sunku, tampa lyderiais. Tuomet jie turi komandą, einančią paskui juos.
Tačiau yra veiklų, kurios tiesiog nuobodžios. Pavyzdžiui, jei darbas prastai apmokamas, buvimas komandoje yra papildomas priedas – galima paplepėti, pašnekėti. Kai kurie fiziniai darbai yra labai neįdomūs. Pavyzdžiui, kasti griovį gali būti labai nyku. Tačiau kasant dviese ar aštuoniese, darbą nudirbti lengviau.
– Ką manote apie susirinkimus darbe?
– Susirinkimai gali būti laiko švaistymas. Tik nuoširdūs susirinkimai, kurių metu pasidalijama reikšmingais dalykais, gali būti pozityvūs ir vesti į priekį. Neturėtų būti bijoma pasisakyti, net apsiverkti susirinkimo metu. Kitu atveju jie reikalingi tiek, kad būtų greičiau paskirstoma, kas už ką atsakingas.
– Koks vadovas yra geras? Juk jei nepastebės vienišiaus, jis gali prarasti darbuotoją.
– Geras vadovas – nuolat besimokantis vadovas. Toks vadovas girdi ir supranta, kad galime būti labai skirtingi. Kalbant apie mokymąsi, svarbu, kad būtų mokomasi iš naujoko. Būtent naujokai geriausiai mato, ko trūksta, kokia atmosfera vyrauja. Laikui bėgant tampame lojalūs vadovui, negalime reflektuoti.
Geras vadovas – besimokantis, suprantantis kiekvieno unikalumą ir skatinantis bendrauti. Ne spėliojantis, o klausiantis. Darbuotojai taip pat turi pasakyti, kas negerai. Svarbu, kad su vadovu galima pakalbėti, jis prieinamas, jo durys atviros, galima derėtis. Kartais negalima pakelti atlyginimo, tačiau galima leisti darbuotojui ketvirtadienio popietę dirbti iš namų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: translytį savo vaiką palaikytų tik ketvirtadalis13
6 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kas yra translyčiai asmenys. Būstą tokiam asmeniui išnuomotų mažiau nei pusė, o savo translytį vaiką palaikytų tik ketvirtadalis – parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užs...
-
„Vilties knyga“ – išeitis visuomet yra
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyko „Jaunimo linijos“ inicijuotos knygos „Vilties knyga“ pristatymas. Joje aprašyti psichoterapeutės Ingos Juodkūnės pokalbiai su garsiais ir mažiau žinom...
-
Kaip persijungti į atostogų režimą?
Nenumaldomai artėjant vasarai, draugų kompanijoje, šeimos rate ir net darbo aplinkoje vis dažniau pasigirsta kalbų apie planuojamas atostogas. Psichologė Ugnė Juodytė sako, kad ne tik darbo, bet ir kokybiško poilsio laikui vertėtų pasiru...
-
Psichologai: ši flirto technika pavyks visiems ir beveik visada5
Kai jau savo simpatiją pakviečiame į pasimatymą, atrodo, kad sunkiausia jau padaryta. Tačiau daugeliui tenka susidurti su nemalonia situacija, kai viduryje pasimatymo atsiranda jausmas, kad nieko nesigaus, rašoma ladbible.com portale. ...
-
Ekspertė: šių profesijų atstovai yra linkę į neištikimybę2
Yra daug priežasčių, dėl kurių žmonės būna neištikimi, bet ar kada pagalvojote, kad tam įtakos gali turėti ir jūsų mylimojo pasirinkta karjera? ...
-
Dešimt būdų, kaip pagerinti psichologinę sveikatą
Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50–60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė siūlo de&scaron...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...