Mišrios lietuvių ir kitų tautybių asmenų šeimos pamažu tampa norma, o tokiose šeimose augantys vaikai nuo gimimo žino, kad kiekvienas daiktas gali būti vadinamas bent dviem skirtingais žodžiais. Kokie didžiausi daugiakalbystės privalumai ir ar mokytis bent dviejų kalbų vienu metu vaikams ne per sunku, sužinokite LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“.

Aštuonmetės Onos mama – Lietuvoje gyvenanti prancūzė Marielle, o tėtis – lietuvis Darius. Abu su trimis judviejų vaikais kalba savo gimtosiomis kalbomis, tad Ona laisvai bendrauja, skaito ir rašo lietuviškai ir prancūziškai, mokykloje mokosi anglų kalbos bei svajoja išmokti dar ir vokiečių kalbą.

„Savaime pasirinko tas kalbas. Aišku, yra tas momentas, kai vaikas pradeda kalbėti, tai tada kalbos maišosi visaip, bet labai greitai jis atsirenka, su kuo šnekėti. Be to, nebemaišo galūnių ir artikelių, tai gana greitai. Vyriausia dukra, kai metus gyvenome Paryžiuje, ėjo į prancūzišką mokyklėlę ir labai greitai pradėjo kalbėti prancūziškai“, – patirtimi dalinosi Onos mama Marielle Vitureau.

Moteris pripažįsta, kad buvo laikas, kai iš dukters girdėdavo priekaištų, esą jai per sunku, bet tai greitai baigėsi, vos Ona pakeliavo ir įsitikino, kad taip gali bendrauti su žymiai daugiau žmonių, negu mokėdama tik vieną kalbą. Šiandien nei Ona, nei jos tėvai daugiakalbystės trūkumų neįžvelgia.

Profesorė Ineta Dabašinskienė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo mokslinius daugiakalbių vaikų tyrimus.

„Mokslininkai išskiria ir tam tikras sritis, kuriose dvikalbiai arba daugiakalbiai vaikai yra pranašesni už vienakalbius – tai pirmiausia klasifikavimo, samprotavimo sritis, orientavimasis erdvėje, kūrybiškos veiklos, atmintis, dėmesio koncentracija. Ta prasme, daug įvairių kognityvinių tų sričių, kur matome, jeigu vaikas ugdomas dvikalbėje arba daugiakalbėje aplinkoje nuo ankstyvos vaikystės, jie rodo geresnius rezultatus“, – teigė I. Dabašinskienė.

Daugiau apie daugiakalbystę, jos naudą ir ją lydinčius mitus žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.