- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjantys mokslo metai, dažnam jaunam žmogui atnešantys ir naujų socialinių situacijų ir iššūkių, – vertinga proga suaugusiesiems sugrįžti prie lytiškumo ugdymo temos ir užmegzti dialogą su vaiku. Ką vis dėlto apima lytiškumo ugdymo sąvoka ir kodėl ji kelia įtampų tiek namuose, tiek žengiant už namų slenksčio?
„Dalydamasi žiniomis apie lytiškumą noriu prilygti masažuotojai, kuri gebėtų atpalaiduoti lytiškumo ugdymo raumenis“, – sako lytiškumo ugdymo specialistė, Vilniaus universiteto edukologijos doktorantė, bendruomenės „Ne kopūstų vaikai“ įkūrėja ir autorė Akvilė Giniota.
Visur ir niekur
Lytiškumo ugdymą galime suprasti labai konceptualiai ir filosofiškai, o kartu – labai buitiškai. A. Giniota siūlo pasitelkti tris lygmenis: asmeninį (ką man reiškia mano lytis, mano kūnas, fiziologija, psichologija, asmeninis lyties supratimas?), tarpasmeninį (santykis su kitu / kita, bet nebūtinai romantiniu partneriu) ir visuomeninį (lyčių lygybės klausimai, lytiškumo ugdymas mokyklose ir kitur).
„Svarbu suprasti, kad kiekvienas iš lygmenų savyje talpina įvairiausių su lytiškumo ugdymu susijusių temų, vadinasi, lytiškumo ugdymas negali būti suprastas kaip tik pokalbis. Jo pagrindinis uždavinys yra padėti išsiugdyti kritinę savimonę ir savivertę“, – sako ekspertė.
Lietuvoje lytiškumo ugdymas privaloma disciplina tapo tik 2016-aisiais, tačiau, kaip teigia A. Giniota, net ir nesiimant oficialiai įteisintų veiksmų, jis vis tiek nuolat vyksta: „Mes namie nepaliekame lyties ateidami į mokyklą, universitetą ar darbą. Bet kuriuo atveju visada reguliuojame savo, taip pat – ir kitų lytį.“
Sava problematika
Anksčiau lytiškumo ugdymas vadintas lytiniu švietimu, kadangi prieš pusę amžiaus labiausiai buvo siejamas su lytiškai plintančių infekcijų ir nenorimo nėštumo, o devintajame dešimtmetyje – ir ŽIV prevencija. Įžengus į XXI a. lytiškumo ugdymas pradėjo apimti seksizmą, homofobiją, elektronines patyčias, LGBTQ+ teises.
A. Giniota atkreipia dėmesį, kad suaugusieji įprastai jauniems žmonėms suteikia rizikos prevenciją, tačiau tai dažnai neatliepia jaunų žmonių išgyvenimų ir poreikių: „Ką daryti, kai, paėmus kitą už rankos, ima drėkti delnas? Ką daryti, kai jam / jai smirda iš burnos, aš noriu pasibučiuoti, tačiau nežinau, kaip apie tai pasakyti? Tai tik keletas klausimų, kuriuos gauname anonimiškai, susitikę su vyresniųjų klasių mokiniais.“
Nors ekspertė nenuvertina rizikos prevencijos svarbos ugdant lytiškumą, anot jos, svarbu suvokti, kad tai gana žema žinių, kurias suaugusieji gali suteikti jaunuoliams, kartelės riba. „Paauglių lytiškumas įtraukia tokias temas kaip įsimylėjimas, baimė prisipažinti, kad myli, svarstymai, ką daryti, kai esi atstumiamas savo simpatijos, ar kaip pranešti tėvams, kad esi homoseksualus“, – sako A. Giniota.
Kaip apie tai kalbėti?
„Kai pagalvojame, ar ne per anksti su vaikais kalbėti apie lytiškumą, šimtaprocentinė garantija, kad jau per vėlu“, – juokauja A. Giniota.
Informacijos apie seksualumą, savęs pažinimą troškimas nėra tik jaunuolių kaprizas, tai normalus raidos poreikis ir asmenybės dalis. Ekspertė mano, kad lytiškumo ugdymui labiausiai trukdo pačių suaugusiųjų nesikalbėjimas tarpusavyje: „Kaip galime užtikrinti aukščiausius įmanomus sveikatos standartus, kai patys negalime ištarti pagrindinių žodžių: penis, sėklidės, makštis, vulva? Mums reikia išmokti šiuos žodžius girdėti visai kitoje dimensijoje.“
Neretai tėvai atidėlioja pokalbį apie lytiškumą manydami, kad tai paskatins ankstesnius lytinius santykius, tačiau daugelis tyrimų rodo, kad išsamus lytiškumo ugdymas tam neturi įtakos. „Lytinių santykių pradžią nulemia nebent likimo deivės moiros“, – šmaikštauja ekspertė.
Koją kiša naratyvai
Kaip teigia A. Giniota, moksleiviai lytiškumo ugdymą dažniausiai sieja su pamokomis apie lyčių skirtumus. Interneto turinio prasme merginos ir vaikinai susiduria su itin skirtingomis realybėmis – kol merginos mato #MeToo judėjimo turinį, kuriame vyrai dažnai prilyginami grėsmei, vaikinų socialiniuose tinkluose gali karaliauti Andrew Tate ir panašių veikėjų iškalba, moterį lyginanti su barakuda.
„Mums reikia kurti naujus naratyvus apie tai, kad esame ne tik skirtingi, bet ir panašūs, o moterys skiriasi nuo kitų moterų ir vyrai skiriasi nuo kitų vyrų. Įdedame per mažai pastangų, kad matytume lytis ir per panašumo aspektą, ne tik skirtumo“, – komentuoja A. Giniota.
Kas vis dėlto turi imtis lytiškumo ugdytojo vaidmens? Anot specialistės, atsakymas – kompleksiškas, nes tai ne tik šeimos ir mokyklų pareiga, bet ir žiniasklaidos, užklasinių užsiėmimų, jaunimo darbuotojų ir kultūros įstaigų atsakomybė.
„Svarbu ugdyti įvairovės kompetenciją, t. y. gebėti matyti asmenis ir jų istorijas, kontekstus, įvairialypes tapatybes, o ne tik esą viską apibrėžiančią lytį“, – sako A. Giniota.
Įvairovės kompetencijų ugdymas MO muziejaus parodoje
Lytiškumo ugdymui galima pasitelkti ir meną. Skirtingus žvilgsnius į seksualumo kultūrą, šeimos santykius, lyčių vaidmenis ir šių reiškinių transformacijas pristato MO muziejaus paroda „Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene“.
Parodoje „Šito pas mus nėra“ leidžiamasi ieškoti atsakymo, kaip per pusę amžiaus keitėsi lyties, šeimos ir seksualumo vaizdavimas, kaip jį lėmė periodiškai tai laisvėjusios, tai griežtėjusios normos sovietmečiu ir vėliau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja: ryškūs pokyčiai matomi tarp jaunimo7
Minint tarptautinę Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, parlamentaras, vaikų ir paauglių psichologas Linas Slušnys sako, kad savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja. Jo teigimu, ryškūs pokyčiai matomi tarp jaunimo, kuris vis reči...
-
Vaikas nenori skaityti? Tam gali būti pateisinamų priežasčių1
Kaip parinkti vaiko ir paauglio amžiui tinkamą literatūrą, kad tema nebūtų per ankstyva ar kaip tik – nebeaktuali, ir ką mokytojai ir tėvai gali padaryti, kad vaikai skaitytų ir vėliau, kai už tai nebegrės neigiamas įvertinimas mokyklos dien...
-
Vartotojų favoritai – žinomi lietuviški prekių ženklai
Pirkėjai Lietuvoje favoritais laiko gerai žinomus lietuviškus prekių ženklus ir yra įsitikinę dėl jų kokybės, rodo maisto produktų vartojimo tendencijų tyrimas. ...
-
Kaip psichologiškai pasiruošti rudeniui?7
Ruduo – puikus metas pradėti naujus darbus, siekti paaukštinimo ir išsikelti naujų tikslų. Ir nors daugumai žmonių rugsėjį nuotaika gerėja, nereikėtų apsikrauti per daug, nes atėjus lapkričiui daugumos nuotaika prastėja. Apie t...
-
Vaikas nenori į mokyklą: galbūt metas pasikalbėti su savimi?5
Artėjant rugsėjui, tėveliai tikisi, kad atžalos su džiaugsmu pasitiks naujuosius mokslo metus. Vis dėlto kartais moksleivis ima ir pareiškia visai nenorintis eiti į mokyklą. Kas tai – nekalta vaiko emocija ar rimta problema? Pasak speciali...
-
Kaip neapsunkinti mokslo metų pradžios?
Paskutinės savaitės prieš pirmą vaiko Rugsėjo 1-ąją – nebetinkamas laikas nei sustiprintoms skaitymo ar rašymo pamokoms, nei jokiam būsimo mokinuko muštravimui. Ir vaikui, ir jo tėvams svarbu nusiraminti, ragina Vilniaus &Sca...
-
Iš atostogų malonumų – į rugsėjo pareigas1
Grįžimas į mokyklą po atostogų daugeliui moksleivių kelia iššūkių. Nerūpestingą dienotvarkę keičiant griežtesniam ritmui, dažnas ima jausti įtampą ar nerimą. Kaip padėti atžalai, kad prasidėję mokslo metai keltų kuo mažiau ...
-
Rugsėjo 1-oji jau ant nosies: kaip padėti savo atžalai sugrįžti į ritmą?3
Tikriausiai daugelis vaikų pastaruoju metu sulaukė klausimų: „Ar lauki Rugsėjo 1-osios? Ar nori į mokyklą?“. Apie tai, kaip padėti savo atžalai, jei ji nenori eiti į ugdymo įstaigą, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Vaikų linijos&ld...
-
Tobulumo siekis – ne visada naudingas
„Kuo būsi, kai užaugsi?“ – šį klausimą pirmą kartą dažniausiai išgirstame labai anksti. Įvairiais lūkesčiais žmogus apipinamas nuo mažens, o augant šie lūkesčiai nuolat didėja. Vis dėlto per didelis spaudi...
-
Vaikų nerimo priežastis – Rugsėjo 1-oji4
Daugumai vaikų artėjanti Rugsėjo 1-oji tampa tęstinio nerimo priežastimi. Grįžimas į mokyklą moksleivius dažniausiai priverčia nerimauti dėl įtemptos mokymosi rutinos. Kai kurie baiminasi dėl galimų patyčių. O vaikai, kurie pereina į kitą mo...