- LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistika rodo, kad 40 proc. moksleivių turi psichikos sveikatos problemų, tačiau gauti psichologinę pagalbą šiems vaikams yra labai ribotos galimybės, LRT radijo laidoje „60 minučių“ ketvirtadienį sakė „Vaikų linijos“ vadovas psichologas Robertas Povilaitis.
„Darbuojuosi įstaigoje, kuri labai daug kalbasi su vaikais. Per metus atsiliepiame į 1,5 tūkst. vaikų skambučių, tačiau mums prisiskambinti kasmet bandoma apie 4 mln. kartų, – apgailestauja R. Povilaitis. – Kiek beatidarytume linijų, kiek pailgintume darbo laiką, visada yra lavina skambučių.“
Psichologo teigimu, įvairių paslaugų vaikams ir šeimoms, skirtų padėti įveikti įvairias psichikos sveikatos problemas, srityje Lietuva taip pat tikrai dar turi pasitempti.
„Žinoma, šiek tiek tos pagalbos yra švietimo sistemoje. Pedagoginės-psichologinės tarnybos padeda vaikams ir šeimoms, jei yra tam tikrų mokymosi sunkumų, tačiau sveikatos sistemoje juntamas didžiulis psichologinės pagalbos stygius. Bandžiau skaičiuoti, kiek iš viso Lietuvoje yra psichologų, lyginau su Norvegija. Rezultatai – liūdinantys: Lietuvoje turime septynis psichologus 100 tūkst. gyventojų, Norvegijoje tam pačiam gyventojų skaičiui tenka 67 psichologai“, – apgailestauja R. Povilaitis.
Daugybė skambučių į „Vaikų liniją“ ir dar didesnis mėginimų prisiskambinti skaičius, anot R. Povilaičio, patvirtina tai, kad realios psichologinės pagalbos jiems labai trūksta. O tokios pagalbos trūkumas kartais gali turėti itin skaudžių pasekmių.
„Žmonėms trūksta suvokimo, kas yra psichikos problema. Tai yra sunkių išgyvenimų sukeltas stresas, negebėjimas koncentruoti dėmesio, nerimas, baimė. Labai gerai, jei yra žmonių, su kuriais galime pasidalinti tais sunkumais, kartu ieškoti išeities. Bet kartais sunkumai įveikia mus. Milžiniško skausmo nebepakeliantis žmogus kartais, deja, pakelia ranką prieš save“, – kalba psichologas.
„Vaikų linijos“ tyrimo duomenimis, jauni žmonės, kurie vaikystėje turėjo keturias arba daugiau neigiamų patirčių, bandė žudytis 13 kartų dažniau nei tie, kurie tų patirčių neturėjo. Neigiamomis patirtimis įvardijamos tėvų skyrybos, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtas šeimoje ar mokykloje.
„Vaikui tampa labai sunku įveikti šias patirtis, susikaupusios jos tarsi sprogsta. Jei nėra pagalbos iš šalies, jie gali palūžti, pamėginti žudytis“, – pažymi R. Povilaitis.
Jau 17 metų veikiančios „Vaikų linijos“ patirtis rodo, kad dažniausiai dėl savo problemų skambina paaugliai. Dažniausi jų klausimai ir problemos yra susiję su bendraamžiais. Jaunuoliai jaučiasi vieniši, kalba apie nesutarimus, patyčias mokykloje, namuose.
Tačiau psichologas pastebi esant ir teigiamų pokyčių vaikų psichikos problemoms įtakos galinčioje turėti aplinkoje: „2004 metais, kai inicijavome kompaniją „Be patyčių“, labai daug žmonių klausdavo, kodėl tokią problemą keliame. Šiandien galima matyti labai teigiamų pokyčių. Patyčių problema mokyklose ir darželiuose yra vis labiau pastebima, su ja bandoma kovoti. Mažėja besityčiojančių ir patyčias patiriančių vaikų. Tai yra sritis, kur šviesos lopinėlis yra matomas.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...