- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visi gyvenime patiriame įvairaus diskomforto – tai gali būti ir fizinis nepatogumas ar skausmas, ir psichologinis, su kuriais anksčiau susidurti neteko. Ištverti juos padeda psichologinis atsparumas, kurį galima išsiugdyti.
„Šiuolaikinė psichologija siūlo ne tik mokytis pozityviai mąstyti, bet ir kartais sau leisti išbūti su nemaloniomis emocijomis nieko nedarant, nes ne visada galime situaciją pakeisti. Nemalonios emocijos – tai irgi gyvenimo dalis. Tad klausimas ne apie tai, kaip padaryti, kad nekiltų nemalonių emocijų ir diskomfortą keliančių situacijų, bet kaip su jomis išbūti. Tai padaryti padeda psichologinis atsparumas, kurį galima išsiugdyti“, – teigia psichologė, dėmesingumo valdymo mokytoja Eglė Masalskienė.
„Rimi“ organizuojamo virtualiųjų paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ lektorė tikina, kad vien supratimas, kas sudaro šį atsparumą, atveria galimybę mąstyti plačiau.
„Atsparumą sudaro du komponentai – gebėjimas kiek galima greičiau atsigauti ir gebėjimas kiek galima ilgiau išsilaikyti nepradedant stresuoti. Psichologinį atsparumą galime stiprinti ne tik orientuodamiesi į emocijas ir jų valdymą, bet ir palaikydami savo, kaip žmogaus, kūno, proto atsparumą. Pavyzdžiui, sportuojantys žmonės yra fiziškai atsparesni, tad pradėję sportuoti tampame ir psichologiškai atsparesni – išmokstame, kad nors būna sunku, vis tiek galime toliau siekti savo tikslo. Taip pat veikia ir protinio atsparumo lavinimas, todėl rekomenduojama mokytis naujų dalykų, užduočių, nevengti įvairių naujų socialinių situacijų. Atsparumas tarsi persikelia iš vienos srities ir į kitą“, – pasakoja psichologė.
Eglė Masalskienė: viena iš tokių klaidų – mąstymas pagal principą „juoda ir balta“, kai galvojame, kad gyvenimas yra tik geras arba blogas, ir nematome jo atspalvių.
E.Masalskienė tikina, kad psichologinis atsparumas nėra nepasidavimas nemalonioms emocijoms ar įsivaizdavimas, kad esame nepažeidžiami, būdas išvengti nesėkmių. „Tai labiau gebėjimas pastebėti, kaip jaučiamės, ir leidimas sau taip jaustis, mokėjimas adaptuotis ir susitvarkyti su neigiamomis emocijomis sau priimtinu būdu“, – patikslina E.Masalskienė.
Pasak psichologės, žmonės dažnai nori įsivertinti, pasilyginti su kitais. Jei norite tai padaryti, galite pasinaudoti Wagnildo ir Youngo psichologinio atsparumo skale. Naudojantis šia skale svarbiau ir naudingiau ne įsivertinti ar palyginti savo atsparumą su kitais, bet pasižiūrėti, kuriuos teiginius įsivertinote pačiu žemiausiu balu.
„Jei norite stiprinti savo atsparumą, turite atkreipti dėmesį į tą teiginį, kurį įvertinote prasčiausiai. Pavyzdžiui, jei įvertinote labai žemu balu teiginį apie sutarimą su savimi, reikėtų pagalvoti, kaip geriau su savimi sutarti, nes vidiniai konfliktai nepalankūs psichologiniam atsparumui“, – pataria dėmesingumo valdymo specialistė.
Psichologė tikina, kad nenaudingos mūsų emociniam atsparumui gali būti ir neretai daromos mąstymo klaidos. „Viena iš tokių klaidų – mąstymas pagal principą „juoda ir balta“, kai galvojame, kad gyvenimas yra tik geras arba blogas, ir nematome jo atspalvių. Gyvenimas yra visoks, tad reikia matyti įvairias jo spalvas. Kitos mąstymo klaidos – bandymas skaityti kitų žmonių mintis, daryti skubotas išvadas ar nepagrįstai apibendrinti, emociškai mąstyti, personalizuoti ir klijuoti etiketes, galvoti, kad privalai kažką daryti ar kad tave turi lydėti sėkmė“, – sako specialistė.
Paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ lektorė rekomenduoja vieną pratimą. Dienos pabaigoje prisiminkite pirmiausia malonias patirtis, o po to – ir nemalonias, nevengiant šio prisiminimo, bet pasimokant iš patirties ir pasidarant išvadas, kad gebėjome išbūti ar susidoroti su sunkumais.
„Taip išmokstame ištverti diskomfortą – išbūname nemalonią emociją ir pamatome, kad nieko itin baisaus neatsitiko, arba jei atsitiko, tai ištvėrėme ir susidorojome su ta nemalonia situacija“, – apibendrina E.Masalskienė.
Psichologinio atsparumo skalė
Remdamiesi savo realia patirtimi įvertinkite, kiek sutinkate su žemiau pateiktais teiginiais (nuo 1 balo – visiškai nesutinku iki 7 balų – visiškai sutinku). Kiekvieną teiginį įvertinkite atskirai.
* Dažniausiai kaip nors vis tiek susitvarkau.
* Didžiuojuosi tuo, ką gyvenime esu pasiekęs (-usi).
* Paprastai filosofiškai žiūriu ir į sėkmes, ir į nesėkmes.
* Sutariu su savimi.
* Jaučiu, kad galiu susitvarkyti su daug dalykų vienu metu.
* Esu ryžtinga (-s).
* Galiu įveikti sunkumus, nes esu jų patyręs (-usi) anksčiau.
* Man netrūksta savidisciplinos.
* Išlaikau susidomėjimą tuo, ką darau.
* Paprastai randu iš ko pasijuokti.
* Tikėjimas savimi padeda man išgyventi sunkius laikotarpius.
* Nelaimių atveju paprastai esu ta (-s), kuriuo kiti gali pasikliauti.
* Mano gyvenimas turi prasmę.
* Paprastai galiu rasti išeitį iš sunkios situacijos.
Visus balus susumuokite, o bendras balas parodo:
14–56 balai – labai žemas atsparumas,
57–64 balai – žemas atsparumas,
65–73 balai – gana žemas atsparumas,
74–81 balas – vidutinis atsparumas,
82–90 balų – gana aukštas atsparumas,
91–98 balai – labai aukštas atsparumas.
Pajautę nemalonią emociją, galite:
* pasiduoti diskomfortui ir reaguoti pagal impulsą;
* dėmesį nukreipti į ką kitą – pavyzdžiui, imtis kokios nors kitos veiklos, ir taip kuriam laikui atsitraukti;
* ne bėgti nuo diskomforto ar problemos, o tyrinėti ir stebėti, kaip jautiesi;
* pasitelkti vaizduotę ir perdirbti šį impulsą arba jį įprasminti suteikiant jam prasmę, paaiškinant sau, kodėl taip atsitiko.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...