- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šią savaitę buvo minima Tarptautinė savanorių diena. "Jaunimo linija" kasdien veikia visa parą. Savanoriai budės Kūčių vakarą, ir per šv.Kalėdas, Naujųjų Metų naktį ir Sausio 1-ąją – tam, kad tiems, kam tuo metu bus sunku, turėtų su kuo pasikalbėti ir galbūt išvengtų lemtingo žingsnio gyvenime.
Asmeninė patirtis
"Savanorystė "Jaunimo linijoje" mane viliojo seniai. Dar 2002 m., būdama pirmakursė, atėjau į priėmimo susirinkimą, tačiau tuomet mane išgąsdino ilgos budėjimo valandos, įsipareigojimai. Pasirodė, kad "Jaunimo linija" – ne man", – pasakoja keletą metų "Jaunimo linijoje" savanoriaujanti Julija.
Mergina neslepia, kad lemtingas ir skaudus įvykis ją paskatino sugrįžti į "Jaunimo liniją" ir padėti tiems, kuriems reikia pagalbos sunkią akimirką.
"Po ketverių metų, visai prieš baigiant universitetą, nusižudė mano tėtis. Mano gyvenime atsirado stora juoda linija – gyvenimas "iki" ir "po". Dvejus metus po jo savižudybės, kad ir kaip stengiausi, nesugebėjau suprasti ir išjausti, kas nutiko. Matyt psichika turi savų savisaugos instinktų – neigimas yra vienas iš jų. Praėjus dvejiems metams, pagaliau ėmiau jausti, nors įvardinti jausmų negalėjau. Dabar visus juos galiu atpažinti – tai buvo liūdesys, skausmas, vienatvė, kančia, gėda, neviltis.... Tai buvo visa puokštė slogių ir sunkių jausmų bei emocijų, kurie vienas po kito užklupdavo, o kartais ir parklupdydavo mane kasdieniame gyvenime. Narpliojau juos su savo psichoterapeute, išeities ieškojau knygose ir filmuose…" – atvirai pasakoja Julija.
"Po tėčio mirties mane vis aplankydavo mintys apie savanorystę "Jaunimo linijoje", bet buvau tikra, kad dabar, kai nusižudė man artimas žmogus, visos durys į "Jaunimo liniją" man uždarytos – galvojau, kad pati turėdama tokią traumą, ir kitam negalėsiu padėti", – priduria Julija.
Tai buvo visa puokštė slogių ir sunkių jausmų bei emocijų, kurie vienas po kito užklupdavo, o kartais ir parklupdydavo mane kasdieniame gyvenime.
Padėjo draugui išgyventi
Mergina pasakoja vieną vakarą sulaukusi draugo žinutės, kuri leido suprasti, kad jis ketina nusižudyti.
"Mes tris valandas kalbėjome telefonu. Kartu bandėme prisiskambinti į "Jaunimo liniją" – nepavyko net iš dešimto karto. Tąkart viskas baigėsi gerai. Ryte atsikėlusi pajutau, kad nebejaučiu pykčio, man neskauda kalbėti apie savižudybę, nebijau sunkių kito ir savo jausmų, moku klausyti ir turiu kuo pasidalyti. Tą pat akimirką užsiregistravau į priėmimo susirinkimą ir jau 5 metus esu "Jaunimo linijos" savanorė", – atvirai pasakoja Julija.
Savanoriaudama "Jaunimo linijoje" ji išmoko priimti svetimą skausmą, išgirsti jį.
"Išgirdau tūkstančius gyvenimo istorijų ir už kiekvieną jų esu be galo dėkinga – tiek skambinantieji, tiek aš tose istorijose jautėmės ne vieni. Nes niekas neturi būti paliktas vienas su savo skausmu. Vieni mieliausių mano širdžiai žodžių: "Jaunimo linija, klausau." Juos ištarusi patiriu bendrystę su tokiais pat kaip aš, kaip tūkstančiai kitų, nematomų, negirdimų sielų", – sako Julija.
Skaudanti širdis
"Jaunimo linija" įsikūrė pačioje Lietuvos nepriklausomybės aušroje – 1991-aisiais – ir nuo to laiko nuosekliai siekia savo vizijos: nė vienas nepaliktas vienišas. Kad visada tie, kuriems sunku, atrastų žmogų, su kuriuo galėtų pasikalbėti atvirai, iš širdies. Kad nebūtų gėda reikšti savo jausmus – tiek džiaugsmą ar pasitenkinimą, tiek pyktį, baimę. Kad Lietuvoje vis daugiau žmonių vienodai reaguotų į skaudančią širdį, kaip ir į skaudantį dantį.
"Jaunimo linijos" atliktas tyrimas parodė, kad net 59 proc. jaunų žmonių susiduria su emociniais sunkumais, o Lietuva vis dar pirmauja pagal savižudybių skaičių. Vien praėjusiais metais dėl emocinės paramos į "Jaunimo liniją" buvo kreiptasi 42 940 kartų telefonu, įvyko 2 249 pokalbiai internetu ir buvo atsakyta į 1 102 laiškus. Akivaizdu, kad žmonės ieško pagalbos ir tų, kuriems galėtų išsikalbėti.
Julijos istorija – tai įrodymas, kokie "Jaunimo linijos" savanoriai yra empatiški, atsidavę ir pasiaukoję. Jie girdi, klausosi ir drąsina žmones kalbėtis apie ištikusius sunkumus.
Nuolat trūksta lėšų
Savanorių visoje Lietuvoje "Jaunimo linija" turi beveik 350.
Tačiau vis tiek galime atsakyti tik į 70 proc. visų kreipimųsi. Taip pat daug pastangų reikia ir visuomenei šviesti, kad žmonės nebijotų kreiptis pagalbos, kalbėtų apie savo sunkumus ir psichinę sveikatą.
Tik sąmoningų žmonių ir organizacijų dėka "Jaunimo linija" plečia savo veiklą ir kuria naujas iniciatyvas bei projektus. Bet kokia, net pati mažiausia finansinė parama mums yra labai svarbi ir labai vertinama. Kviečiame būti tuo, kuris prisideda prie pokyčių ir paremti "Jaunimo liniją".
Paremti "Jaunimo liniją" galima vienkartine auka pervedant lėšas į "Jaunimo linijos" sąskaitą "Luminor" banke (LT60 2140 0300 0243 2685) arba kas mėnesį tampant "Jaunimo linijos" "Draugų klubo" nariu.
Daugiau informacijos: https://www.jaunimolinija.lt/lt/paremk/paremk-1/.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...