Ne iš pasakų

Daugelis mūsų puikiai prisimena pasakas, kuriose figūruoja piktoji pamotė, tad kai patiems tenka toks vaidmuo, sulaukti panašių apibūdinimų tikrai nesinori.

Santykių ekspertė Indra Laučytė pastebi, kad kitaip nei pirmosiose šeimose, antrosiose susiduriama su itin daug nepažintų iššūkių, o informacijos, kaip su jais susidoroti, trūksta. Kad su jais susitvarkyti būtų lengviau, santykių ekspertė išskyrė keletą esminių dalykų, kurie padės daugeliui pamočių įsilieti į jau esamą šeimą.

Juk norėtųsi, kad į klausimą apie pamotę išgirstumėte tokį atsaką, kokį pateikė autorės posūnis, išgirdęs bendraklasio klausimą:

– Ar tavo pamotė tokia pat bjauri kaip pasakose?

– Neee! – tvirtai atrėžė paauglys.

Kantrybė ir nuoseklumas

Ryšio su partnerio vaikais sukūrimas ir šeimų sujungimas reikalauja daug laiko ir pastangų. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad jungtinei šeimai susikalibruoti reikia nuo trejų iki septynerių metų.

I.Laučytė tikina, kad nuoseklios pastangos šeimoje sukuria patikimumo jausmą. Šis palaipsniui sutvirtina pasitikėjimą, kuris yra labai svarbus norint užmegzti ryšį.

Specialistė pataria, kad susikurti savo vaidmenį galima uždavus sau paprastą klausimą – kas aš esu? Atsakymų gali būti tikrai ne vienas: tėčio žmona, draugė, mentorė.

„Atsakius į šį klausimą ir sutariant dėl to su partneriu, sumažėja nerimas ir susidėlioja visiems aiški šeimos struktūra“, – patarimu dalijasi I.Laučytė.

Atrastas vaidmuo ne tik suteiks aiškumo pamotei, saugumo jausmą vaikams, bet ir eliminuos norą konkuruoti su kitais tėvų vaidmenimis.

Pagarba privaloma

Būtent dėl pagarbos trūkumo pamotės jaučia didžiausią apmaudą. Tačiau kompromisų dėl pagarbos neturėtų būti. Taip, vaikai gali turėti įvairiausių jausmų ir tai yra absoliučiai normalu.

Tačiau, kaip tikina ekspertė, vien dėl to, kad tapote jų pamote, tikrai nereiškia, kad su jumis galima elgtis taip, kaip tik norisi. I.Laučytė taip pat pažymi, kad ir pati pamotė turėtų nepamiršti pagarbos vaikams, partneriui, vaikų mamai ir jų bendrai praeičiai.

Jūsų gera emocinė savijauta yra tai, kas neleidžia jaustis auka, o skatina veikti ir keisti dalykus į gera.

Pamotės statusas sukuria didžiulį spaudimą elgtis nepriekaištingai. Tai gali tapti tiesiu keliu į nusivylimą, bejėgiškumą ir kaltę. Jeigu užsisukama šioje karuselėje – lengvai nugrimztama į aukos poziciją. Todėl labai svarbu rūpintis ne tik kitais, bet ir savimi.

„Jūsų gera emocinė savijauta yra tai, kas neleidžia jaustis auka, o skatina veikti ir keisti dalykus į gera“, – pabrėžia I.Laučytė.

Palaikymo komanda

Nors skyrybų daug, tačiau išsiskirti su pagarba mūsų visuomenė dar tik mokosi. Paliktos nuoskaudos persikelia į jungtinių šeimų gyvenimus ir neretai išlieka pagrindine konfliktų priežastimi tarp vaikų tėvų.

Jeigu tai nedaro įtakos vaikų saugumui, atsiribokite nuo tokių situacijų, nes tai nesukuria jokios pridėtinės vertės. Ekspertė pataria energiją nukreipti tarpusavio ryšiui stiprinti ir gerai atmosferai namuose kurti.

Jeigu kaip pamotė jaučiatės vieniša – pradėkite nuo atviro dialogo su partneriu. Išsakykite, kaip jaučiatės, ieškokite abiem (ne tik jam) priimtinų sprendimų. Tik būdami tikra komanda galite pasiekti norimų rezultatų.

„Nepamirškite – investuoti į savo santykius yra ypač svarbu. Nes būtent jie yra tvirtas pamatas, laikantis jungtinę šeimą kartu“, – mintimis dalijasi I.Laučytė.

Svarbūs susitarimai

Jeigu nusprendėte vaikų auklėjimą palikti tėvams, vis dar gali kilti iššūkių, kai vaikams reikia priminti, kad nusineštų lėkštę ar pasidėtų daiktus į vietas. Tokiu atveju geriausia susitarti. Aptarkite viską, dėl ko dažniausiai kyla nepasitenkinimas ar ginčų. Taip netapsite piktąja pamote ir pasieksite norimų rezultatų.

Ekspertai teigia, kad net tada, jeigu vaikai pas tėtį ir pamotę praleidžia vos vieną savaitgalį per mėnesį, namų (ir kitos) pareigos vaikui suteikia saugumo jausmą. Nes tai leidžia pajusti, kad jis yra ne svečiuose, o namuose.

Jeigu galvojate, kad vaikai ir taip supranta, kas vyksta, arba geriau savo jausmus ignoruoti ir viskas savaime išsispręs – klystate.

Kalbėjimasis, dalijimasis išgyvenimais ir galimybė užduoti klausimų – ypač svarbi jungtinės šeimos gyvenimo dalis. Būtent tokiose šeimose labai trūksta aiškumo, tad organizuokite pasikalbėjimų vakarus, kurių metu visi atvirai ir nuoširdžiai pasipasakokite apie savo jausmus ir lūkesčius.

Kontroliuoti galima tik save

Jungtinės šeimos dinamika labai stipriai skiriasi nuo pirmosios šeimos. Čia nuolat kyla netikėtumų ir dalies jų negalite nei išspręsti, nei daryti jiems įtaką. Todėl itin svarbu dėmesį nukreipti ne į tai, ko negalite pakeisti, o į tai, ką galite padaryti.

„Kai pradedi tai taikyti – gyvenimas nusidažo kitomis spalvomis“, – teigia ekspertė.

Jeigu susiduriate su šiais ar panašiais iššūkiais, specialistė ragina nebijoti ir ieškoti pagalbos, pradedant nuo bendraminčių, šeimos ekspertų, psichologų ar santykių konsultantų.

„Nenuleiskite rankų ir kurkite kokybišką gyvenimą tiek sau, tiek savo vaikams“, – įkvepia I.Laučytė.